Warszawska Kaplica Carów Moskiewskich (1620-1914): przyczynek do dziejów polityki historycznej Carskiej Rosji
LTStraipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą autoriaus 2011 m. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniuje "Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje". Tekstas yra lenkų kalba su plačia santrauka lietuvių kalba. Pradžioje pažymima, kad nors tiriama problematika yra iš Varšuvos miesto istorijos, tačiau Maskvos carų koplyčios Lenkijos sostinėje likimo nagrinėjimas gali padėti geriau suprasti carinės Rusijos vykdytą ilgalaikę istorijos politiką. Vienas iš jos rezultatų Vilniuje – Valdovų Rūmų Žemutinės pilies galutinis sugriovimas XIX a. pradžioje. Analogija įžiūrima matant kaip Rusijos aukščiausioji valdžia dėjo ir deda pastangas ištrinti iš istorinės atminties ženklus, susijusius su jos kariniu pralaimėjimų Lenkijos–Lietuvos valstybei, kai ši po laimėto Klušino mūšio 1610 m. užėmė Maskvos Kremlių. Buvęs Rusijos caras Vasilijus Šuiskis tuomet pakliuvo į lenkų ir lietuvių nelaisvę. Nelaisvėje siaučiant epidemijai jis ir mirė, kartu su broliu Dmitrijumi ir žmona Jekaterina, o jų palaikai palaidoti Varšuvoje, kur 1620 m. iškilo specialiai statytas memorialinis sakralinis mūrinis statinys, pavadintas Rusijos carų koplyčia. Toliau aptariama šio, iki mūsų dienų neišlikusio statinio istorija, o taip pat Rusijos vykdyta istorijos politika, siekusi sumenkinti Lenkijos–Lietuvos karinių pergalių šlovę ir Rusijos pralaimėjimus XVII a. pradžioje, paveikiant visuomenės istorinę atmintį jos atitinkamu formavimu. Tai tęsiama ir dabar, kai Rusijoje 2004 m. priimtas įstatymas švęsti lapkričio 4-ąją, pažymint Maskvos išvadavimą iš lenkų ir lietuvių interventų rankų 1612 m.
