Hermann Kallenbach, Sonja Schlesin: glimpses of some Lithuanian and East European links in Gandhis South African struggles and after

LTStraipsnyje aprašomi Hermanno Kallenbacho (1871–1945) bei Sonjos Schlesin (1888–1956) ir Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderio Mahatmos Gandžio (1869– 1948) ryšiai bei juos vienijusios bendros idėjos ir veikla, gausiai cituojama tarpusavio korespondencija. Lietuvos žydų kilmės architektas H. Kallenbachas 1896 m. iš Rusnės išvyko gyventi į Pietų Afrikos Respubliką, ten dirbo architektu. Po pažinties su M. Gandžiu tapo jo rėmėju ir pasaulėžiūros sekėju, rėmė jo politinę veiklą, gynė indų pilietines teises Pietų Afrikoje. H. Kallenbacho rekomenduota S. Schlesin tapo M. Gandžio sekretore, organizavo taikias protesto akcijas. Jie visi be išlygų pritarė Neprievartiniam (taikiam) pasipriešinimui "Satyagraha". Nuo 1893 m. M. Gandis Pietų Afrikoje dirbo juriskonsultu indų bendrovėje. Čia pradėjo kovą dėl tautiečių pagrindinių teisių (prieš rasinę diskriminaciją). 1894 m. įkūrė Natalio indų kongresą. Siekdamas įgyvendinti savo socialines utopijas, M. Gandhi įkūrė dvi žemdirbių kolonijas, kurios tapo vėlyvesnių ašramų prototipais. H. Kallenbachas vertino rašytojo L. Tolstojaus pacifistines idėjas, ypač Vakarų civilizacijos kritiką. Gavo rašytojo sutikimą, kad jų planuojama kurti sodyba netoli Johanesburgo būtų pavadina Tolstojaus vardu. Straipsnyje aprašomas šių trijų asmenybių gyvenimas ir veikla Pietų Afrikoje, idėjų turinys, sklaida ir įgyvendinimas. Taip pat aptariamas ir M. Gandžio šeimos likimas. M. Gandis į Indiją grįžo 1914 m. H. Kallenbachas taip pat buvo atvykęs į Indiją pasimatyti su M. Gandžiu, siekė apsigyventi Palestinoje. S. Schlesin pasiliko Johanesburge, baigusi studijas universitete dirbo lotynų kalbos mokytoja.