Religious life in a displaced society: the case of post-war Lithuania, 1945-1960

LT1944 m. sovietų valdžios įvedimas Baltijos šalyse lėmė reikšmingus perversmus. Okupuotų šalių religinės kultūros patyrė radikalių pokyčių. Tirdami religinių institucijų vaidmens mažėjimą sovietmečiu, mokslininkai atkreipė dėmesį į represines priemones, ribojusias religinės raiškos galimybes. Bažnyčių uždarymas, dvasininkų persekiojimai, religinio švietimo ir literatūros draudimas – vyravusios tyrimų temos. Netiesioginis socialinių procesų poveikis religiniam gyvenimui iki šiol mažai tyrinėtas. Represijos ir priverstinė tremtis sunaikino elitą, kuris prieš okupaciją formavo dvasinį visuomenės gyvenimą. Elito pašalinimas darė didelę įtaką religiniam gyvenimui. Religinė praktika atliko svarbų vaidmenį kaip tapatybės išsaugojimo priemonė tremtyje. Tremtinių religinė praktika – vienas pagrindinių tyrimo objektų. Keliami klausimai: Kokios religinės praktikos buvo tęsiamos tremtyje? Kokia buvo sovietų valdžios reakcija į tremtinių religinius papročius? Taip pat nagrinėjami religinių praktikų naikinimo ir išsaugojimo procesai Vilniaus ir Klaipėdos regionuose. Tyrimas apima pirmuosius du sovietinės valdžios dešimtmečius Lietuvoje. Išvadose teigiama, kad religinės praktikos padėjo stiprinti tremtinių tapatumą. Vietos valdžia nesirūpino tremtinių ideologiniu perauklėjimu. Savarankiškai organizuotos tremtinių bendruomenės išvengė griežtos priežiūros. Sovietų pastangos Vilniaus ir Klaipėdos regionus paversti sekuliarizacijos zonomis nedavė tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi.

• Multidirectional memory and the deportation of Lithuanian Jews / Violeta Davoliūtė. Etniškumo studijos. 2015, Nr. 2, p. 131-150.
• The Entanglement of historical experiences: the memory of the soviet deportation of Lithuanian Jews / Violeta Davoliūtė. Ethnologie française. 2018, 2, p. 209-224.