Specialistų ir nespecialistų taikomų ugdymo strategijų raiška pradinių klasių šokio pamokose
LTPradinio ugdymo programos bendrajame ugdymo plane (2013) nurodyta, kad viena iš kūno kultūros pamokų gali būti skirta šokiui. Pagal galiojančią švietimo sistemos tvarką organizuoti ir įgyvendinti šokio ugdymo procesą pradinėse klasėse gali pradinių klasių pedagogai (nespecialistai) ir šokio pedagogai (specialistai). Platesnių tyrimų apie nespecialistų ir specialistų įgyvendinamą šokio ugdymą, taikomas ugdymo strategijas pradinių klasių šokio pamokose stokojama. Todėl straipsnyje keliami tokie probleminiai tyrimo klausimai: Kokias ugdymo strategijas šokio pamokose taiko specialistai ir nespecialistai? Kaip specialistai ir nespecialistai siekia meninio ugdymo tikslų? Tyrimo objektas – ugdymo strategijos pradinių klasių šokio pamokose. Straipsnyje analizuojama meninio ugdymo strategijų samprata, jų taikymo problemos ir perspektyvos, lyginami šokio pedagogų ir pradinių klasių mokytojų ugdymo strategijų ypatumai. Ugdymo strategijos šokio pamokose yra reikšmingos ugdant mokinio bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Pagrindinės dalys, dominuojančios tiek specialistų, tiek nespecialistų darbe, yra: tikslas, metodai, kūrybinių gebėjimų ugdymas, bendravimas ir bendradarbiavimas, vertinimas. Specialistų pamokose išskirti visi mokslinėje literatūroje minimi ugdymo strategijų požymiai. Nespecialistų veikloje kai kurie dalykai nėra neišplėtoti. Taip pat pastebėta ugdymo metodų stoka. Vertinimo procese mažai dėmesio skiriama individualiems mokinių gebėjimams. Bendravimas ir bendradarbiavimas šokio veikloje vyksta fragmentiškai.
