Kuršiai : genties kultūra: papuošalai ir nešiosena

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Kuršiai: genties kultūra: papuošalai ir nešiosena
Alternative Title:
Curonians: tribal culture according to the ornaments and wear
Editors:
  • Griciuvienė, Eglė, parengė [edt, trl]
  • Grižas, Gytis, kartografas [ctg]
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016.
Pages:
262 p
Notes:
Bibliografija ir vietovardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Baltų gentys; kuršiai; apranga; metaliniai papuošalai; galvos papuošalai; kaklo papuošalai; antkaklės; krūtinės papuošalai; rankų papuošalai; tekstilė.
EN
Baltic tribes; Curonians; clothing; metal jewelry; head jewelry; neck jewlery; necklet; chest jewlery; hands jewlery; textile.
Summary / Abstract:

LTKuršiai - viena iš baltų genčių, apie V a. - VI a. pradžią susiformavusi Baltijos pietrytiniame pajūryje ir savo klestėjimo laikais IX-XII a. praplėtusi gyvenamąjį teritoriją šiaurės kryptimi. Dabar istorinės kuršių gyventos žemės yra Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. 2008 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta trečioji bendra abiejų valstybių nacionalinių istorijos muziejų baltų genčių ciklo paroda Kuršiai - baltų vikingai. Be pagrindinių Latvijos nacionalinio istorijos ir Lietuvos nacionalinio muziejų rinkinių, lietuviškąją parodos dalį papildė eksponatai iš Kretingos muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Žemaičių „Alkos“ muziejaus ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus. Parodoje buvo pristatyta per 3000 eksponatų. Paroda siekta parodyti vienos iš turtingiausių ir savičiausių baltų genčių kultūrinį palikimą tiek materialiniu, tiek dvasiniu požiūriu. Jungtinės parodos pagrindu leidžiamas Kuršių katalogas analogiškas Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistiems Žiemgalių ir Sėlių dvikalbiams katalogams. Medžiagos gausa privertė leidinį dalyti į tris dalis. 2009 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus kartu su Latvijos nacionaliniu istorijos muziejumi parengto parodos katalogo pirmoje dalyje pristatyta kuršių genties kultūra laidosenos duomenimis. Leidinyje plačiau aptarti pagrindiniai žinomi kuršių archeologijos paminklai Lietuvoje ir Latvijoje, sudaryti trys genties egzistencijos laikotarpius atspindintys žemėlapiai, įtraukta 2390 radinių, aprašyti 167 kapų kompleksai. Antroje Kuršių katalogo dalyje pristatomi tik šiai genčiai būdingi papuošalai, jų nešiosena ir aprangos detalės. Papuošalai sudaro gausiausią archeologinių radinių grupę, jie geriausiai išnagrinėti tipologijos atžvilgiu.Pagal papuošalų grupes tiksliausiai nustatoma etninė priklausomybė, atskiro archeologijos paminklo ir konkretaus kapo chronologija ir priešingai. Kataloge visas kuršių nešiotų papuošalų grupes stengtasi pristatyti remiantis jau nusistovėjusia klasifikacija (LAA), kurią teko papildyti. Į šią katalogo dalį įtraukta 1600 eksponatų iš Lietuvos (1429) ir Latvijos (171) muziejų. Rodomi archeologiniai radiniai iš 87 radimviečių: 47 Lietuvos ir 40 Latvijos. Išsamiausiai reprezentuojami papuošalai iš kapų kompleksų: Palangos - 119, Genčų I - 85, Laivių - 45, Girkalių - 19, Lazdininkų - 15, Pryšmančių - 7, Kašučių - 5, Kapeniekų - 10, Laukmuižos - 6, Darvdedžių, PukuĮių, Sermulių - 4, Bunkos, Alsungas Kalninių - 3, taip pat atsitiktiniai radiniai iš minėtų ir kitų laidojimo paminklų bei pavieniai papuošalai iš piliakalnių ir gyvenviečių. Į katalogą pateko daugiau dirbinių, nei jų buvo eksponuota parodoje. Kuršių archeologijos paminklų sąrašuose aprašytos tiktai tos radimvietės, iš kurių naudoti eksponatai. Apžvalginiuose tekstuose, kuriuose aptariama papuošalų tipologija, remiamasi konkrečiais pavyzdžiais iš pateiktųjų šioje dalyje, taip pat eksponatais iš pirmojoje dalyje publikuotų kapų kompleksų (pastarieji pažymėti kursyvu). Šioje katalogo dalyje tęsiama pirmosios dalies radinių numeracija (praleidus nr. 2391-2400). Siekiant kuo išsamiau ir objektyviau pristatyti kuršiams būdingus atskirų grupių papuošalus, į katalogą įtraukti radiniai iš kuo platesnio archeologijos paminklų tinklo, nevengiant radinių pasikartojimo, o atkreipiant dėmesį į jų panašumus. Radinių pagrindą sudaro VIII-XIII a. kuršių nešioti papuošalai, tačiau stengtasi parodyti kai kurių dirbinių ištakas nuo pirmųjų m. e. amžių, taip pat jų tęstinumą iki istorinės genties egzistavimo baigties XVI a.Pačios kuršių genties kultūros slinktis šiaurės kryptimi nulėmė šiek tiek vėlesnį latviškos kuršių dalies gyvavimo laiką, kur dalis eksponatų reprezentuoja deginimo papročio įsigalėjimą genties teritorijoje. Kataloge kiekvieno daikto apraše nurodoma tiksli kapinyno metrika, prie kapo numerio pažymint laidosenos būdą: griautinis ar degintinis kapas. Taip pat stengtasi nurodyti palaidoto žmogaus lytį. Žinoma, neturint specialių osteologinių tyrimų duomenų, mirusiojo lytis pažymėta pagal tyrėjo pateiktų nuomonę arba tradicinę į kapų dedamų įkapių komplekto sampratų. Atsitiktiniams kapinyno radiniams jokių papildomų nuorodų nėra. Prie radinių iš piliakalnių ar senovės gyvenviečių pažymėtas tiktai paminklo pobūdis. Kataloge aptariama ir tekstilė, aptikta kapų kompleksuose, iš kurių pristatomi papuošalai, o audinių fragmentai pateikiami sugrupuoti pagal priklausymų atskiriems individams. Skelbiant eksponatus atsižvelgiama į jų tipologijų ir kiek įmanoma chronologijų, pirmenybę teikiant Lietuvoje rastiems dirbiniams. Siekiant kuo detalesnės informacijos, konkretaus radinio apraše nurodomi ir dėl objektyvių priežasčių neišlikę duomenys, kuriuos užfiksavo tyrėjas, jie pažymėti žvaigždute. Kuršių papuošalai rodo šios genties dvasinės ir materialinės kultūros turtingumų ir savitumų, o audinių liekanos mena drabužių detales. Nešiosenos tradicijos geriausiai atsispindi laidosenoje. Tai vieni iš pagrindinių elementų, leidžiančių geriau pažinti kuršių gentį, kuri istorinių aplinkybių buvo suskaldyta ir ilgainiui įsiliejo į dvi baltų tautas - lietuvių ir latvių. [Iš leidinio]

ENThe Curonians were a Baltic tribe, which had formed on the south-eastern coast of the Baltic Sea in the 5th cent. - early 6th cent.; during the 9th-12th cent., it prospered and had expanded northwards. Historical Curonian lands lay on the territories of the contemporary Republics of Lithuania and Latvia. In 2008, the third joint exhibition of the Baltic tribes’ cycle, prepared by the national history museums of both countries, called Curonians: the Baltic Vikings was opened at the National Museum of Lithuania. In addition to the main collections of the National History Museum of Latvia and the National Museum of Lithuania, the range of Lithuanian finds was significantly expanded by exhibits from the Kretinga Museum, Museum of History of Lithuania Minor, Samogitian Museum "Alka" and Šiauliai "Aušra" Museum. The display contained more than 3,000 exhibits. The main purpose of this exhibition was to show a luxurious cultural heritage, both material and spiritual, of one of the richest and the most peculiar Baltic tribes. The catalogue The Curonians is analogous to previously published bilingual catalogues The Semigallians and The Selonians. Because of the exceedingly numerous material, the publication was divided into two parts. In 2009, the first part of the catalogue was published by the National Museum of Lithuania and the National History Museum of Latvia, in which Curonian tribal culture was presented on the basis of burial data. In the catalogue, the main Curonian archaeological monuments from Lithuania and Latvia were widely discussed, three maps have well depicted different periods of the tribes existence, 2,390 finds were included, and descriptions of 167 burials were given. The second part of the catalogue is dedicated to characteristic Curonian ornaments, their wear, and garment details. The ornaments are the most numerous and the best typed group of archaeological finds.Their groups allow the most precise determination of ethnical state and dating of an archaeological monument or a separate grave. In this catalogue, all Curonian ornament groups were presented according to an expanded traditional classification (LAA). In this part of the catalogue, there were included 1,600 exhibits from Lithuanian (1,429) and Latvian (171) museums. A number of 87 (47 Lithuanian and 40 Latvian) archaeological sites is represented. The greatest number of the presented ornaments was found in burial complexes from Palanga (119), Genčai I (85), Girkaliai (19), Lazdininkai (15), Pryšmančiai (7), Kašučiai (5), Kapenieki (10), Laukmuiža (6), Darvdedži, Pukuji, Sermuji (4), Bunka and Alsungas Kalniai (3); loose finds from previously mentioned and other burial monuments, hillforts, and settlements were included as well. This catalogue includes more objects than it was displayed in the exhibition. In this list of Curonian archaeological monuments, there were included locations of the actual finds only. Introductory essays discuss the typology of the ornaments and reflect the actual finds described in this part of the catalogue, as well as those mentioned in the previous one (marked with the italics). Numeration of the exhibits is continuous (with no. 2391-2400 excluded). For the deepest objective representation of the Curonian ornaments, there were included finds from an utmost wide range of archaeological monuments; the repeating objects were used to enhance similarities among various groups of the ornaments. Most included finds are dated back to the 8th—13 th cent., yet it also was attempted to reveal the origin and development of some objects since the first ages AD up to the final period of the Curonian existence in the 16th cent.Due to northward expansion of the Curonian tribe, naturally, Latvian Curonian culture had lasted longer, thus some part of the exhibits reflect the spread of cremation custom in the tribe. Each description of the object contains precise data of the burial ground, with grave number and burial custom (inhumation or cremation) marked. Also, the sex of the deceased was mentioned, if it was possible to define. Obviously, without a special osteological research, sex was marked as gender, defined according to the opinion of the researcher or the traditional concept of a grave goods’ complex. Loose finds do not have any additional remarks. Descriptions of the finds from hillforts and settlements are accompanied with type of the monument. This catalogue also includes the textiles found in actual burial complexes, thus, textile fragments were presented in groups according to their dependence to separate individuals. The ornaments are represented according to their typology and utmost possible chronology; the priority was given to the finds from Lithuanian monuments. Aiming for the most precise information, descriptions include data, which is not extant due to objective reasons, yet was noted by the researcher (marked with *). Curonian ornaments explicitly declare the particular luxuriance of the tribal culture, both spiritual and material; fabric fragments recall clothing details. Wearing traditions are best represented by burial customs. Ornaments and wear belong among the main elements allowing the deepest insight of the Curonian tribe, which was divided due to historical reasons, and gradually became a part of the two extant Baltic nations - Lithuanian and Latvian. [From the publication]

ISBN:
9786098039863
Related Publications:
Vytinės juostos: pirmykščiai audimo būdai / Daiva Steponavičienė. Eksperimentinė archeologija : Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. T. 3 / sudarytoja Daiva Luchtanienė. Vilnius: Akademinė leidyba, 2019. P. 69-111.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/65218
Updated:
2019-03-05 10:52:25
Metrics:
Views: 65
Export: