LTLietuvos konvokacija Gardine buvo įdomus karaliaus Jono Kazimiero sušaukto Lietuvos luomų suvažiavimo pavyzdys, atsižvelgiant į jo posėdžių formą ir reikšmę pilietiniame kare tarp karaliaus ir Lenkijos Karalystės lauko etmono Jurgio Sebastijono Liubomirskio (Jerzy Sebastian Lubomirski) vadovaujamų rokošininkų. Karalius buvo priverstas sušaukti šį suvažiavimą dėl nepavykusios konvokacijos (Radviloms priklausiusioje, Palenkės) Bialoje, boikotuotoje lietuvių opozicijos po Vilniaus vaivados, Lietuvos didžiojo etmono Leono Povilo Sapiegos vėliava. Jis nesutiko su valdovo, kaip luomo, dalyvavimu posėdžiuose, nes tuomet konvokacija įgyja seimo formą, o tai neatitiko Liublino unijos akto. Tad į suvažiavimą Gardine karalius neatvyko, tačiau atsiuntė savo atstovą ir agentus siekdamas pelnyti žymiausių lietuvių didikų prielankumą savo planams, ypač karui su rokošininkais ir mokesčių nutarimams dėl apmokėjimo kariuomenei palaikyti. Buvo pasiektas toks rezultatas - Gardino konvokacija įvyko, kartu per ją buvo patvirtinti labai dideli mokesčiai kariuomenei ir galutinai pritarta karinei pagalbai, skirtai karališkosioms pajėgoms kovojant su rokošininkais. Mat Lietuvos didikai ir bajorai buvo priešiški rokošui (nors Sapiegų ir Boguslovo Radvilos frakcija simpatizavo J. S. Liubomirskiui ir pageidavo jam valdų ir pareigų restitucijos), nes jis sunkino palankų karo su Maskva užbaigimą, o tai Lietuvai buvo gyvybiškai svarbus klausimas.