Sustainable university: beyond the third mission

LTNuo pat Viduramžių universitetas tradiciškai buvo suvokiamas kaip mokslininkų ir studentų bendrija, siekianti bendrų tikslų, tačiau moderniaisiais laikais šis įvaizdis sunyko, yra laikomas net kažkokios įtartinos tradicijos reliktu. Didėjantis polinkis aukštąjį mokslą plėtoti korporatyviniais pagrindais atsilieps jo reputacijai viešojoje sferoje, vaidmeniui toje gyvybinėje erdvėje, kuri skatina dėstytojus nagrinėti svarbius socialinius klausimus, kaupti žinias, išsiugdyti vertybes, pažinti idėjas, kritiškai mąstyti ir atsakingai veikti. Jei universitetas siekia išlikti, dėstytojams teks permąstyti savo kaip viešųjų intelektualų vaidmenį, susieti savo tyrimus su esminiais socialiniais klausimais, išmokti rašyti ir kalbėtis taip, kad juos išgirstų platesni visuomenės sluoksniai. Straipsnyje apžvelgiamos visos trys universitetų vystymosi misijos ir detaliai analizuojama trečiosios misijos diegimo kontraversijos. Trečiosios misijos problemų sprendimui siūloma darnumo ko-kūrybos (co-creation for sustainability) koncepcija labiau atitinkanti tradicinį universiteto suvokimą bei kartu atsiliepianti ir į šiuolaikinio universiteto misiją. Kaip pavyzdys, pateikiama KTU Aplinkos inžinerijos instituto 25 metų veikla, labiausiai atitinkanti darnaus universiteto viziją, kuri integruoja visas tris misijas, nepažeidžiant svarbiausių universitetinių vertybių.

ENHigher education, especially nowadays, is subject to endless discussions and substantial reforms of performance management in universities across the world. The roots of the modern university go back 1,000 years to the University of Paris, where the unique aim was education and training. This was the first mission realised in the context of the Catholic Church. The way and the form of the modern university development throughout history has always been influenced by social triggers. The trigger for the second mission of research was Humboldt who led to the establishment of the University of Berlin in 1810 (Trencher et al., 2014). The major catalyst of the third mission and the university role of technology transfer was the emergence of an independent relationship between science, industrial innovation and government policy leading to the so-called ‘knowledge-based’ economy. With the new mission, managerialism entered the university with performance management as its integral part. Traditionally, performance management in universities has had a development role, i.e. helping individuals to improve their (future) performance. However, the new system is more judgemental, i.e. seeking to qualitatively evaluate (past) performance. There is a danger that the new system could inhibit creativity and anxiety about how the systems are used (Bogt and Scapens, 2012). Yet, the emergence of global entrepreneurial approach is not the last step in the ever-evolving modern university. There are many good examples, where co-creative partnership for sustainability is implemented, which is fundamentally different from conventional third mission activities. The paper analyses the way in which new performance systems are applied and their results and presents a case of co-creation for sustainability at the Institute of Environmental Engineering (APINI) at Kaunas University of Technology (KTU).It shows that the missions of education, research and technology transfer are able to potentially co-exist with co-creation for sustainability and complement the first three missions at a sustainable university.