Between state and Church: confessional relations from Reformation to Enlightenment: Poland - Lithuania - Germany - Netherlands

LTXX a. antros pusės Lenkijos istoriografijoje dominavo teiginys, jog tarpkonfesinių santykių požiūriu padėtis Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje buvo geresnė nei kitose Europos šalyse. Tuo tarpu už Lenkijos ribų parašytuose darbuose vyrauja požiūris, jog ATR XVIII a. buvo fanatiška katalikų valstybė. Todėl būtina išsiaiškinti, koks buvo religinės tolerancijos lygis Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šioje monografijoje tiriamas klausimas, ar tarpkonfesiniai santykiai ATR atitiko „Europos normas“, ar buvo išskirtiniai bendrame Europos kontekste. Atliekant tyrimą ATR lyginama su panašią politinę struktūrą turėjusiomis Europos valstybėmis – Šventąja Romos imperija ir Jungtinėmis Šiaurės Nyderlandų provincijomis. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, jog XVII a. pradžioje ATR buvo viena iš tolerantiškiausių Europos šalių, tačiau situacija kardinaliai pasikeitė XVII a. antroje pusėje – XVIII a. Daugelyje kitų Europos šalių tuo pačiu metu vyko atvirkštinis procesas – religinės tolerancijos didėjimas. XVI a. pabaigoje Katalikų bažnyčios pozicijos ATR buvo stiprios. Perėmusi švietimo kontrolę ir įgijusi įtaką teismų sistemai ATR Katalikų bažnyčia laikui bėgant ėmė siekti religinės tolerancijos kitų konfesijų atžvilgiu suvaržymo. XVIII a. pirmoje pusėje buvo suvaržytos ne katalikų bajorų politinės teisės. Idant apgintų kitų konfesijų ATR gyventojus, Rusija ir Prūsija XVIII a. aštuntame dešimtmetyje inicijavo pirmąjį ATR padalijimą. Tačiau net ir atlikus tyrimą sunku pasakyti, ar ATR žlugimą lėmė būtent tarpkonfesinių santykių raida.

ENThe different theoretical notions and practices of the relations between the state and religious communities in early modern Europe constitute one of the most interesting problems in historiography. Moving away from a simple «toleration» versus «non-toleration» dichotomy, the author sets out to analyse the inter-confessional relations in selected European territories in a «longue duree» perspective, between Reformation and Enlightenment. Outlining the relations between the state and the different Churches (confessions) in the Polish-Lithuanian Commonwealth, the Holy Roman Empire of Germany, and the Northern Netherlands serves to highlight the specificity of Northern Netherlands serves to highlight the specificity of «free» (non-absolutist) composite states, where the particularly complex process of defining the raison d’etat determined the level of religious toleration that was politically feasible and socially acceptable. Keywords Church; Church-state relations; Confessional; Denominational relations; Enlightenment; Germany; Humanist and political theory; Kriegseisen; Lithuania; Netherlands; Poland; Protestant and Catholic reformers; Reform; Reformation; Relations; State.

• Istorija / History
• Teologija / Theology