LTNumalšinus 1863–1864 m. sukilimą ir uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, lietuviškų laikraščių rengimo centru tapo Rytprūsiai, o 1897 m. mūsų šalyje pasirodė nelegaliai išleisto laikraščio „Baltasis erelis“ pirmasis numeris. 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, iš kiek anksčiau pasėtos lietuviškosios žiniasklaidos sėklos išaugo daug naujų daigų: vienas po kito pasirodė „Lietuvių laikraštis“, „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“, Vilniuje atgimė „Aušra“. Skaičiuojama, kad 1904–1917 m. skaitytojai galėjo skaityti daugiau nei 200 skirtingų lietuviškų dienraščių, savaitraščių ir kitokių periodinių leidinių. Kaip XIX–XX a. sankirtos lietuviškoje žiniasklaidoje atsispindėjo tuometinėje Vilniaus gubernijos Trakų apskrityje stūksojęs Jiezno miestelis ir jo apylinkės? Vienas iš seniausių Jiezno paminėjimų lietuviškoje spaudoje aptinkamas 1898 m. Tilžėje Juozo Tumo- Vaižganto ir jo bendražygių pastangomis leistame mėnraštyje „Tėvynės sargas“.