LTStraipsnyje nagrinėjama žydų ir krikščionių tarpusavio santykių problema Abiejų Tautų Respublikoje nuo 16 a. iki 17 a. vidurio tolerancijos aspektu. Autorius pažymi, kad jis nėra nei lenkų istorijos, nei žydų problemos specialistas, o straipsnis inspiruotas dirbant su šių sričių specialistais parodoje „Paradisus Ludeorum“, kuri apima 1505-1648 metus ir yra nuolatinės Varšuvos Lenkijos žydų istorijos muziejaus ekspozicijos dalis. Pažymima, kad galerijoje Paradisus Ludeorum“ tolerancijos problemai skirta atskira dalis „Tolerancija“. Atkreipiamas dėmesys, kad krikščionių ir žydų tarpusavio santykių Abiejų Tautų, arba Bajorų Respublikoje, motyvas įvairiais kasdienio, ekonominio ir politinio gyvenimo aspektais atsispindi ir kitose parodos dalyse. Pažymima, kad nagrinėjamu laikotarpiu intensyvesnę žydų migraciją į Abiejų Tautų respubliką skatino palankesnė jos dvasinė atmosfera žydų atžvilgiu. Aptariamos privilegijos vietinėms žydų bendruomenėms. Pažymima, kad Izaokas Trakietis taip pat minėjo lenkų toleranciją žydams - palyginęs žydų padėtį Anglijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, ypač jų persekiojimus ir kančias religinių karų metu, Izaokas von Troki kaip pavyzdinę mini Abiejų Tautų respubliką, kurioje dėl vyraujančios tolerancijos dvasios tikintieji žydai gyvena laisvai. Kaip svarbus krikščionių tolerancijos žydams pasireiškimas Abiejų Tautų Respublikoje minima laisvė pakeisti tikėjimą. Pažymima, kad nors buvo deklaruojama tikėjimų ir tautų harmonija, žydai neturėjo kitos išeities, kaip užimti tik antraeilę poziciją šioje harmonijoje, kurią diktavo ir kurioje dominavo krikščionys.