The Position of Lithuania in the Japanese-German relationship : cooperation between Kazys Škirpa and Hiroshi Oshima in 1935-1939

LTŠiame straipsnyje siekiama naujai pažvelgti į XX a. ketvirto dešimtmečio Lietuvos Respublikos užsienio politiką per dviejų ypač galingų to metų valstybių – Vokietijos ir Japonijos santykių raidą. Tiriamas Lietuvos karo atašė, vėliau pasiuntinio Vokietijoje pulkininko Kazio Škirpos ir Japonijos karo atašė, vėliau ambasadoriaus Vokietijoje generolo Hiroshi Oshimos bendradarbiavimas Berlyne. Abu šie asmenys turėjo nemažai panašumų ir ilgainiui pasirodė kaip dideli provokiškos geopolitinės orientacijos entuziastai. Nieko nuostabaus, kad artimai bendraudami asmeniškai jie galėjo derinti ir politines pozicijas. Nedidelei Lietuvai tai buvo svarbu, nes Vokietijos ir Japonijos aljanso bandymai, prasidėję po Antikominterno pakto 1936 m. ir baigęsi fiasko Vokietijai sudarius sutartį su SSRS 1939 m., darė įtaką ir tuometinei Lietuvos padėčiai. Japonija, geopolitiškai atsiribodama nuo SSRS, nesutiko dėtis su Vokietija į paktą prieš Vakarų valstybes, o savo politikoje nepuoselėjo ir antisemitizmo, kurį skelbė Trečiasis reichas. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietija ir Japonija atsidūrė skirtingose barikadų pusėse. Nors Lietuva formaliai buvo neutrali, neoficialiai didelės simpatijos buvo demonstruojamos pralaimėjusiai Lenkijai ir šios sąjungininkėms – Prancūzijai bei Didžiajai Britanijai. Nusivylusi Vokietija ir atsiribodama nuo SSRS, Japonija taip pat buvo suinteresuota bendradarbiauti su šia koalicija. Garsiausias to pavyzdys yra Pasaulio tautų teisuolio Chiune’ės Sugiharos veikla Kaune. Verta atkreipti dėmesį, jog Lietuvos institucijos žinojo apie glaudų Japonijos vicekonsulo ryšį su lenkų pogrindžiu bei Vakarų sąjungininkais, bet sudarė visas sąlygas jiems sėkmingai veikti gelbėjant daugiausia žydų tautybės Lenkijos piliečius. Visa ši veikla Lietuvos teritorijoje nutrūko tik tada, kai ją užėmė okupacinė tuometinės Vokietijos sąjungininkės – SSRS – kariuomenė.Reikšminiai žodžiai: Kazys Škirpa; Hiroshi Oshima; Chiune Sugihara; Lietuvos ir Japonijos santykiai; Vokietijos ir Japonijos santykiai; Lietuvos ir Vokietijos santykiai; Tarptautiniai santykiai tarpukariu; Kazys Škirpa; Hiroshi Oshima; Chiune Sugihara; Lithuania’s - Japan’s relations; Germany’s - Japan’s relations; Lithuania’s - Germany’s relations; International relations in interwar period.

ENThe present article aims at discussing the foreign policy of the Republic of Lithuania in the 1930s, focusing on the development of relationship between two particularly powerful states of that time, Germany and Japan. The cooperation between the Lithuanian military attache and later envoy to Germany Col. Kazys Škirpa and the Japanese military attache and later Japanese ambassador to Germany Gen. Hiroshi Oshima is considered. Both men had quite a lot of similarities and they both finally turned out to be great enthusiasts of the pro-German geopolitical orientation. Unsurprisingly, they managed to coordinate their political positions despite the fact that they closely communicated personally. For such a small country as Lithuania this was especially important as the attempts of the German-Japanese alliance, which started with the Anti-Comintern Pact in 1936 and terminated in a fiasco after Germany had signed an agreement with the USSR in 1939, influenced the position of Lithuania. Japan was striving for a strong geopolitical counterbalance against the USSR and did not agree to sign a pact with Germany against Western states. Moreover, it did not develop anti-Semitism in its policy, which was typical of the Third Reich.When WWII started, Germany and Japan ended in different sides of barricades. Even though Lithuania was formally neutral, it expressed considerable benevolence to Poland that had lost and to its allies, France and Great Britain. Japan was disappointed with Germany and was striving to establish a counterbalance against the USSR; therefore, it was also interested in cooperation with this coalition. The best example of this is Chiune Sugiharas, titled Righteous Among the Nations, activity in Kaunas. Attention should be paid to the fact that although Lithuanian institutions knew about the close relationship among the Japanese Vice-Consul, the Polish underground and Western allies, they created most favourable conditions for their successful activity in saving Polish citizens, mainly of Jewish nationality. All this activity terminated in the territory of Lithuania only when the country was occupied by the USSR army, which was the ally of Nazi Germany at the time. [From the publication]

• Kazio Škirpos Lietuvos valstybingumo galimybių koncepcija ir jos palyginimas su Josifo Tiso valdyta Slovakija Antrojo pasaulinio karo metais – tarp realių ir nerealių alternatyvų / Simonas Jazavita. Istorija. 2018, Nr. 112, p. 67-99.
• The Change in attitude of the Lithuanian political elite towards Poland in 1934–1939 / Simonas Jazavita. Europa orientalis. 2018, no. 9, p. 81-123.