Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis: eremitų architektūra ir dinastinė politika XVII a. Lietuvoje

LTDidžiausio kamaldulių vienuolynų plitimo laikotarpis yra XVII amžius. Iš visų kongregacijų aktyviausia buvo Monte Korona, kuri XVII a. pirmoje pusėje tapo katalikybės avanpostu Vidurio ir Rytų Europoje. Vienas iš Abiejų Tautų Respublikoje pastatytų vienuolynų – Pažaislio (Monte della Pace) vienuolynas prie Kauno. Straipsnyje aptariama vienuolyno steigimo ir statybų istorija bei architektūriniai sumanymai. Pažaislio vienuolyno statyboje buvo atitolta ir nuo Monte Koronos kapitulos reikalauto paprastumo, ir nuo kai kurių kitų statybos ypatumų. Pažaislio vienuolyno architektūra ir puošybos elementai pasižymėjo išskirtinumu, kuris žadino mokslininkų susidomėjimą nuo XX a. pradžios, o daugybė pastaraisiais metais atliktų tyrimų gerokai praplėtė žinias apie šį architektūros ansamblį ir meninę jo istoriją. Iš išlikusių dokumentų žinomi kai kurių ansamblio statyboje ir puošyboje dalyvavusių meistrų vardai ir jų indėlis. Pažaislis – įvairialypės kultūros išraiška, čia pinasi įvairios įtakos, vyrauja romietiški ir lombardietiški pėdsakai. Straipsnyje atskleidžiama, kad architektūrinės Pažaislio detalės siejasi su įvairesniais pavyzdžiais. Iš daugybės aptartų sąsajų išsiskiria kai kurie akivaizdžiu dinastiniu pėdsaku pažymėti architektūros paminklai – savojiečių ir Medičių panteonai. Gali būti, kad šių prototipų primygtinai pageidavęs pats K. Pacas, siekęs sustiprinti politinę savo paties ir giminės įtaką – tam turėjo tarnauti ir asmeninis jo mauzoliejus, nurodantis tariamai itališkas jo šaknis.