Komaskai - ežerų krašto ar Lugano ežero pakrančių menininkai? : Italakalbiai Šiaurės Italijos ir Pietų Šveicarijos architektai, skulptoriai ir stiuko lipdytojai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII a.

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Komaskai - ežerų krašto ar Lugano ežero pakrančių menininkai?: Italakalbiai Šiaurės Italijos ir Pietų Šveicarijos architektai, skulptoriai ir stiuko lipdytojai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII a
Authors:
Kamuntavičius, Rūstis
In the Book:
Lietuva - Italija : šimtmečių ryšiai / sudarytoja Daiva Mitrulevičiūtė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016. P. 408-413
Keywords:
LT
18 amžius; 17 amžius; 16 amžius; Luganas; Italija (Italy); Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region); Šveicarija (Switzerland); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Architektūra / Architecture; Barokas / Baroque; Jėzuitai / Jesuits; Jaunimas / Youth.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama komaskų, italakalbių Šiaurės Italijos ir Pietų Šveicarijos architektų, skulptorių ir stiuko lipdytojų, veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII a. Šiuo laikotarpiu daugiausia meistrų ir menininkų atvyko iš gana kompaktiško Lugano ežero pakrančių krašto ir savo pėdsakų paliko apie pusė šimto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietovių, iš kurių akivaizdžiai išsiskyrė Gardinas, Kaunas (Pažaislis), Slanimas, Vitebskas ir Nesvyžius. Vien Vilniuje jie prisidėjo prie keliolikos iki mūsų dienų išlikusių pastatų. Didžiausią įtaką komaskai padarė XVII-XVIII a. sandūros stiukiui, kadangi nei prieš tai, nei po to Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jų niekas nesugebėjo aplenkti. Aukštas meninis lipdybos stilius lėmė tai, kad Lietuvoje statytos barokinės šventovės pateko į įspūdingiausių gretas visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Istoriografijoje pripažįstama, kad komaskų įtaka akivaizdi ankstyvajam (XVI-XVII a. sandūra) ir vėlyvajam (XVII a. pabaiga) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės barokui. Išsiskyrė šie ankstyvojo baroko statiniai - Šv. Kazimiero koplyčia, Nesvyžiaus Dievo Kūno jėzuitų bažnyčia, vėlyvojo - Pažaislis, Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia Antakalnyje. Nors XVIII a. Lugano ežero pakrančių kilmės architektų produkcija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse buvo gausiausia, tačiau jų įtaka Vilniaus rokokui Lietuvos meno istorikų nėra išsamiai tirta ir vertinama nevienareikšmiškai.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Barokas; Italija (Italy); Komaskai; Lietuvos dailės istorija, XVI–XVIII a.; Luganas; Menininkai; Menininkai iš Lugano ežero pakrančių; Pažaislis; Priešalpių ežerai; Rokokas; Skulptūra; Stiuko lipdyba; Architecture; Artists from the banks of Lake Lugano; Baroque; Baroque temples; Comaschi; Comasques; Italy; Lithuania; Lithuaunian art history, 16th – 18th century; Lugano; Pažaislis Camaldolese Monastery; Prealpine lake artists school; Rococo; Sculpture; Stuc modelling.

Subject:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/64498
Updated:
2019-03-13 14:11:54
Metrics:
Views: 47
Export:
Download