Lithuania
LTStraipsnyje analizuojama migracijos procesų kaita Lietuvoje. Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje migracijos ryšių su kitomis užsienio šalimis beveik nebuvo. 1989 m. įvykus politiniams, socialiniams ir ekonominiam pokyčiams migracijos padėtis Lietuvoje ėmė keistis. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje fiksuojamas neigiamas migracijos balansas. Dabartinį imigrantų srautą į Lietuvą sudaro trys pagrindinės kategorijos: grįžtantys piliečiai, šeimos nariai ir nedidelis su darbo santykiais susijęs imigrantų procentas. Dauguma imigrantų atvyksta iš Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių. Nelegalių tranzitinių migrantų ir pabėgėlių palyginti nedaug. Nacionaliniu lygiu egzistuoja teisinė ir institucinė sistema, leidžianti įgyvendinti vienodo požiūrio principą ir kovoti su diskriminacija dėl rasės ir etninės priklausomybės. Apibendrinime diegiama, kad nedidelis migrantų skaičius lemia tai, kad vietos bendruomenėse nėra priešiškumo imigrantų atžvilgiu. Masinė imigracija nėra būdinga Lietuvai. Atvykstančių į šalį individų srautai paprastai nukreipiami į Vilnių ar kitus didžiuosius miestus, kurie siūlo geresnes ekonomines ir socialines sąlygas. Sovietmečiu į Lietuvą atvykę imigrantai buvo natūralizuoti. Jų pilietinis dalyvavimas reiškiasi draugijose ir politinėse partijose. Naujų imigrantų pilietinė integracija menkai matoma. Pagrindinės įsitraukimo sritys yra etninės draugijos, legali ir nelegali darbo rinka.
