Białorusini w Republice Litewskiej: zarys problematyki badawczej

LTApžvelgiama baltarusių padėtis Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m., išskiriant 1918–1920, 1920–1923, 1923–1939, 1939–1940 metų laikotarpius. Nors baltarusių tautinė mažuma Lietuvos valstybėje buvo nedidelė, tačiau nepriklausomos Lietuvos valdžia pretendavo į žymiai didesnį plotą, kuriame gyveno daug baltarusių. Tai apsprendė valdžios dėmesį baltarusių klausimui, o Lietuvos vyriausybėje 1918–1923 m. net buvo ministro be portfelio gudų klausimams pozicija. Lietuvių – baltarusių santykiai ir iš to išplaukianti baltarusių padėtis Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo atskiru objektu baltarusių ir lietuvių politikoje. Klausimas dažniausiai atsirasdavo plačiame lenkų – lietuvių, lietuvių – sovietų ar net vokiečių – baltarusių santykių kontekste. Dalis baltarusių veikėjų užėmė prolietuvišką poziciją, kas neliko nepastebėta Lietuvos valdžios, kuri tokius veikėjus ir jų organizacijas rėmė. Ypač ta parama buvo juntama iki 1923 m., kol Lietuvos sienos su Lenkija klausimas buvo neišspręstas ir liko aktualus tarptautiniu požiūriu. Nors Lietuva Ambasadorių konferencijos 1923 m. sprendimo dėl Lenkijos ir Lietuvos sienos nepripažino, tačiau po to baltarusių klausimo svarba Lietuvos užsienio politikoje sumenko, o baltarusių aktyviausi veikėjai išvyko iš Lietuvos. 1939 m. rudenį Sovietų Sąjungai perdavus teritoriją su Vilniumi ir 6880 km² bendro ploto Lietuvai, baltarusių dalis Lietuvos Respublikos sudėtyje padidėjo, tačiau 1940 m. įvykiai po birželio 15 d. atvėrė visiškai naują istorijos etapą. Straipsnyje panaudota naujos medžiagos iš Lietuvos ir Baltarusijos archyvų.