Polityka w. ks. litewskiego Aleksandra wobec miast
LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio miestų politika. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpiu miesto egzistencijos sąlyga buvo jo socialinė ir ekonominė aplinka, tinkamas ūkio ir technologijos lygis, o valstybė turėjo užtikrinti miesto prekybinės sferos saugumą. LDK miestų raida vyko pagal Vidurio ir Rytų Europos socialinį ir ekonominį modelį. Vokiškosios, Magdeburgo teisės pagrindu savivaldą gavęs LDK miestas buvo daugialypė socialinė ir ekonominė terpė, administracinis, amatų ir prekybos centras. Čai taip pat galėjo reziduoti valdovo vietininkas. Amatų gamyba buvo orientuota į vietinę rinką. Nuo XV a. pastebimas intensyvus LDK domėjimasis savo miestais. Aleksandro valdymo laikais suteiktos privilegijos 49 miestams, būta mėginimų steigti ir naujus miestus. Įvairūs miestų aktai ir kiti dokumentai apie fiskalinius reikalus, liudija, kad valstybė labai stengėsi suformuoti miestų ekonominio gyvenimo gaires. Aleksandro Jogailaičio urbanizacijos politika buvo nuosekli, valdovas stengėsi miestų tinklą išplėtoti visame krašte, rūpinosi vietinių rinkų plėtra. Miestų politika betarpiškai susijusi su valstybės iždo padėtimi. Karais su Maskva reikalavo daug piniginių resursų, o miestai buvo svarbi valdovo finansinė atrama. Straipsnio pabaigoje pateikiami priedai: Aleksandro suteiktų privilegijų miestams sąrašas ir miestų įsipareigojimai valdovui.
