Городская элита и горожане Луцка в XVI-XVII веках: социальные конфликты как элемент повседневной жизни

• Miesto elitas ir Lucko miestiečiai XVI-XVII a.: socialiniai konfliktai kaip kasdienio gyvenimo raiška
• Urban elite and the citizens of Lutsk in the 16th and 17th centuries: social conflicts as an element of everyday life

LTStraipsnyje nagrinėjami socialiniai konfliktai, vykę Lucke, kuris buvo vienas iš stambesnių Voluinės miestų XVI-XVII a. Kaip ir kituose LDK, vėliau - Abiejų Tautų Respublikos (ATR) miestuose - čia socialiniai konfliktai kildavo dėl socialinių ir ekonominių priežasčių, paprastai susijusių su miesto ūkio ir finansų valdymu, pareigūnų skyrimo tvarka ir jų įgaliojimų pasiskirstymu. Lucko vaito urėdas perėjo į pasiturinčių bajorų rankas. Urėdui priklausantis dvaras ir pajamos tapo pirkimo ir pardavimo objektu, daug kartų buvo perleidžiama nuomininkams ir subnuomininkams. Miesto bendruomenei nepavyko išpirkti vaito urėdo ir apriboti vaito valdžios, tačiau tai buvo būdinga daugybei stambių ATR miestų, kuriuose mažėjo šios institucijos reikšmė, bet augo miesto tarybos autoritetas ir plėtėsi miestiečių savivalda. Miesto bendruomenės nariai ilgai ir nesėkmingai siekė plačiau dalyvauti miesto pareigūnų rinkimuose, teisės kontroliuoti miesto finansus. Dėl vaitų piktnaudžiavimo valdžia kildavo konfliktų su tarėjais ir miesto bendruomenės nariais, o miesto tarybos piktnaudžiavimai, lėšų švaistymas sukeldavo visuotinį nepasitenkinimų ir miesto gyventojų pasipriešinimų. Aptariamuoju laikotarpiu Lucko nepalietė miestų tvarkos demokratizavimas. Mieste vyravo įtampa ir iš esmės konfliktinė atmosfera. Tai pasireikšdavo pavieniais incidentais ir stichiniais miestiečių pasipriešinimais. Augantis bajorų ir miestiečių susipriešinimas neigiamai veikė miestiečių ekonominę padėtį. Visi šie reiškiniai buvo susiję su bendra nepalankia ATR miestų politine padėtimi, lėtino socialinę pertvarkų, stingdė tradicinių miesto gyventojų sluoksnių ir grupių struktūrų, kuri išliko iki ATR padalijimų. Taigi per anksti būtų kalbėti apie Voluinės miestų socialinės struktūros modernizacijų XVII a. Tokie pokyčiai tapo pastebimi tik XVIII ir XIX amžių sandūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Socialiniai konfliktai; Ekonominė padėtis; Elitas; Social conflicts; Economical situation; Elite.

ENThis article deals with social conflicts in Lutsk, one of the largest cities in Volyn in the 16th and 17th centuries. These conflicts were based on socio-economic reasons, in particular, questions of urban management and finance, the appointment procedure for town officials, and the distribution of power between them. The conflicts were usual in other cities of the Grand Duchy of Lithuania, and later, the Commonwealth. The post of voit of Lutsk belonged to the prosperous gentry. The estate and income that belonged to him became the subject of sale, repeatedly transferred in the lease and sublease. During this period the town community failed to buy this institution from the grand duke and didn’t limit the power of the voit. This situation was typical for many of the major cities of the Commonwealth, when simultaneously we can see a decrease in the value of this institution and an increase in the authority of city councils, as self-government of citizens expanded. Burghers had unsuccessfully sought greater participation in the elections of city officials and the right to control the city’s finances. Malversation of voits led to numerous conflicts with town councils and members of the urban community, and abuses of the city councils and embezzlement of public property caused widespread discontent and resistance by urban residents. Elements of democratization of the urban structure did not affect Lutsk during this period.The atmosphere that prevailed in the city was tense and its core conflict manifested itself in isolated incidents, as well as in spontaneous actions of burghers. The rising antagonism between gentry and petty-bourgeois negatively impacted the economic situation of the citizens. All these phenomena were closely associated with the overall unfavorable political position of the cities in the Commonwealth; social change was slowed and traditional structures, strata and groups of the urban population found sustainability, which lasted until the partition of Commonwealth. Thus, it would be premature to talk about the modernization of social structures of Volyn s cities in the 17th century. Such changes emerged only at the turn of the 18th and 19th centuries. [From the publication]