Lithuania: the continuous assertion of national identity
LTStraipsnyje apžvelgiama Lietuvos muzikinio ugdymo istorija. Muzikos mokymo ištakos siejamos su XIV a. Vilniaus Katedros mokykla, kurioje berniukai mokėsi bažnytinio giedojimo. Dinamiškais ryšiais su Lenkija susietoje Lietuvoje XVI–XVII a. ypatingas dėmesys buvo skiriamas pradinių muzikos mokyklų steigimui. Apie muzikinį ugdymą carinės okupacijos metais žinoma nedaug. Tada lietuviškų mokyklų skaičius mažėjo, intensyvėjo rusifikacijos procesas. Mažoji Lietuva buvo svarbus lietuviškosios kultūros židinys iki XX a. Nepriklausomos valstybės muzikinio švietimo sistema, pagrįsta lietuvių tautine kultūra, buvo kuriama 1918–1940 m. Ketverių metų pradinės mokyklos programą sudarė vienuolika dalykų. Suformuluoti muzikinio ugdymo tikslai. 1940–1990 m. švietimo sistema buvo sovietizuojama. Muzika tapo sovietinės ideologijos įtvirtinimo priemone. XX a. 7 deš. prasidėjo lietuviškos muzikinio ugdymo sistemos atkūrimas, pabrėžiant visapusišką muzikalumo lavinimą. Švietimo sistemos reforma pradėta Lietuvos valstybės atkūrimo priešaušryje. Meilės Lukšienės pastangomis sukurta Nacionalinio švietimo koncepcija. Įvertinti paskutinius bendrojo muzikinio ugdymo dešimtmečius Lietuvos mokyklose nėra lengva, nes pokyčiai vyko greitai ir intensyviai. Kiekviena epocha buvo naujas bandymas įtvirtinti tautinę tapatybę, išsaugoti muzikos paveldą. Lietuvos muzikos ugdymo istorijai būdinga nuosekli pastanga puoselėti savitumą. Dabarties iššūkis ugdyti taip, kad skirtingos tapatybės ir muzika galėtų koegzistuoti atvirumo ir įvairovės kontekste.
