Rezydencje monarsze w stołecznym Wilnie oraz w innych miastach Wielkiego Księstwa Litewskiego
LTNuo pat Lietuvos valstybės susikūrimo XIII a. iškilo Lietuvos valdovo rezidencijos reikšmė. Laikui bėgant valdovų rezidencijų vieta ir architektūrinės savybės kito. Šiame straipsnyje aptariama Lietuvos valdovų rezidencijų istorija nuo XIII a. iki valstybės žlugimo XVIII a. pabaigoje. Remiamasi šio laikotarpio šaltinių duomenimis ir literatūra. Pirmojo Lietuvos valdovo Mindaugo rezidencijos vieta nėra žinoma. XIII a. pabaigoje valdant Traideniui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostine galėjo būti Kernavė. XIV a. pirmoje pusėje valdęs Gediminas LDK sostinę perkėlė iš Kernavės į Senuosius Trakus, o kiek vėliau (apie 1323 m.) – iš Senųjų Trakų į Vilnių. Iki XIV a. pabaigos Vilniuje buvo trys pilys, o dviejose iš jų (Aukštutinėje ir Žemutinėje) egzistavo Lietuvos valdovo rezidencijos. Valdant Vytautui, XIV–XV a. sandūroje Aukštutinė pilis tapo mūrine. Nors Vilnius nuo Gedimino valdymo laikų buvo LDK politinis ir karinis centras, iki pat XV a. pabaigos dėl svarbiausios Lietuvos valdovo rezidencijos statuso su Vilniaus pilimis konkuravo pilys Naujuosiuose Trakuose. Tik Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais, XV–XVI a. sandūroje Vilnius įsitvirtino kaip LDK sostinė ir nuolatinė valdovo rezidavimo vieta. Vėlesnio valdovo Žygimanto Senojo laikais pagrindinė valdovo rezidencija buvo perkelta iš Vilniaus Aukštutinės pilies į Žemutinę pilį, prasidėjo jos perstatymo darbai. Valdovų rūmai Vilniuje savo reikšmę kaip viena iš svarbiausių LDK ir Lenkijos valdovų rezidencijų išlaikė iki XVII a. vidurio. Vėliau šių rūmų reikšmė ir Vilniaus kaip LDK sostinės vaidmuo sumenko.
