Fundacje Radziwiłłów birżańskich dla zborów kalwińskich w ich dobrach (stan u schyłku XVII wieku) i zmiany zachodzące w nich około połowy XVIII wieku pod rządami Radziwiłłów nieświeskich

LT1655 m. mirus Jonušui Radvilai Biržų linijos Radvilų valdas savo rankose sutelkė Jonušo pusbrolis Boguslavas Radvila (1620–1669).Pastarasis liko ištikimas dar apie 1560 m. susiformavusiai konfesinei Biržų Radvilų tradicijai ir išpašino kalvinizmą bei globojo jo valdose gyvenusius kalvinistus. Šiame straipsnyje tiriamos Biržų Radvilų suteiktys jų valdose buvusiems kalvinistų maldos namams ir pokyčiai šiose valdose XVII a. viduryje – XX a. pradžioje. Remiamasi šio laikotarpio šaltinių duomenimis ir literatūra. XVII a. vidurio kariniai sukrėtimai ir kontrreformacija lėmė, jog kalvinistų maldos namai Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) prarado dalį savo statinių ir privilegijų. Boguslavas Radvila dėjo dideles pastangas, jog kalvinistų maldos namai išlaikytų savo pastatus arba atgautų juos iš katalikų. Boguslavui mirus jo dukra Liudvika Karolina (1667–1695), nors ir gyveno užsienyje, rūpinosi savo paveldėtais dvarais ATR ir kalvinistų maldos namų interesais. Ji atnaujino kai kurias privilegijas kalvinistų maldos namams, prisidėjo prie jų aprūpinimo. Po Liudvikos Karolinos mirties, XVIII a. pirmoje pusėje vyko ginčai dėl teisės į Biržų Radvilų valdas. Nepaisant turtinių nesutarimų dėl šių valdų, Liudvikos Karolinos vyras, Neuburgo kunigaikštis Karolis Filipas rūpinosi valdomis ir jose buvusiais kalvinistų maldos namais. Visgi Biržų Radvilų valdų padėtis ir savininkai XVIII–XX a. pradžioje ne kartą keitėsi, o tai keitė ir šiose valdose buvusių kalvinistų maldos namų padėtį. Šių maldos namų fundacijos problema išnyko 1903 m., galutinai išpardavus buvusias Biržų Radvilų valdas.