Kościelna fundacja magnacka Sapiehów - Kodeń: społeczno-kulturowa rola sanktuarium maryjnego w pierwszej połowie XVIII wieku w Rzeczpospolitej

LTKodenis (dabar kaimas Lenkijos rytuose), pradedant 1511 m., tapo pagrindine Sapiegų rezidencija. Čia magnatai ne tik įsikūrė patys, bet ir fundavo sakralinių objektų atsiradimą. Iki XVIII a. pradžios Kodenyje veikė 4 šventyklos ir viena koplyčia. Tačiau tik Jono Frederiko Sapiegos, Lietuvos didžiojo kanclerio, dėka ta vieta įgijo ypatingą reikšmę tiek materialinio įkūnijimo, tiek sakralinio rango prasme. Būtent jis Kodenyje fundavo su Šv. Marijos kultu susijusį sanktuariumą. Dėl to Kodenis tapo ne tik įprasta magnato giminės rezidencija, bet ir svarbia kulto vieta, palaikoma įsitikinimo, kad Marija kaip patronė rūpinasi Kodeniu ir visa Sapiegų gimine. Yra priskaičiuojama virš 50 stebuklų, įvykusių Kodenyje, o sanktuariumas jame traktuotas kaip lokalinė šventoji vieta, stebuklinga konkrečiai teritorijai. Sanktuariumas padėjo integruoti vietovės bendruomenę nepriklausomai nuo socialinių sluoksnių. Liaudies dvasinė ir šlėktiškoji kultūros galėjo viena kitą veikti ir inspiruoti. Popiežius Incentas XIII 1723 m. kovo 6 d. davė sutikimą karūnuoti Marijos atvaizdą Kodenyje, tačiau tai pasiekti, sukurti Marijos sanktuariumą J. F. Sapiegai reikėjo nemažai pastangų, kurios ir atskleidžiamos šiame straipsnyje, remiantis publikuotais šaltiniais. Parodomas platesnis tuometinis religingumo kontekstas, juk senajai lenkų visuomenei, jos mentalitetui XVIII amžiuje, Katalikų bažnyčios įtaka buvo dominuojanti. Straipsnis parašytas remiantis vien publikuotais šaltiniais ir istoriografija.