Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944 m. pabaiga–1947 m.)

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėRytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944 m. pabaiga–1947 m.)
Kita antraštėRepatriation of the Population of Eastern and South-Eastern Lithuania to Poland (late 1944-1947)
AutoriaiStravinskienė, Vitalija
LeidinyjeLituanistica . 2007, Nr. 1, p. 36–50
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTRepatriacija; Lenkija
ENPopulation Lithuania; Pepatriation; Poles
Santrauka / Anotacija

LTRepatriacija turėjo ilgalaikių pasekmių etninei – demografinei Rytų ir Pietryčių Lietuvos padėčiai. Dėl masinio gyventojų išvykimo, iš šio regiono, bei nepavykusių LSSR partinės vadovybės planų, vidinės migracijos būdu apgyvendinti Vilniaus kraštą lietuviais, susidarė didesnės sąlygos šio regiono slavizacijai. Išvykusių vietą čia užėmė atvykėliai iš Rytinės SSRS. 1946 – 1947 m. sulaukė apie 123 tūkst. atvykėlių iš SSRS gilumos. Repatriacija lėmė ženklius Lietuvos lenkų bendruomenės pokyčius. Pakito jos socialinė struktūra: išvykus praktiškai visai lenkų inteligentijai, kultūrinėje tuštumoje atsidūrę likusieji, pasidavė asimiliacijai ir nutautėjimui. Tuo tarpu išvykę į Lenkiją asmenys susidūrė su adaptacijos problemomis. 1944 – 1947 m. masinis buvusių Lenkijos piliečių išvykimas į Lenkiją nulėmė antrosios lenkų išvažiavimo iš Lietuvos bangos (1956 – 1959 m.) prielaidas.

ENRepatriation had a far-reaching effect on ethno-demographic situation in Eastern and South Eastern Lithuania. Mass emigration from this region and the failed plans of the party leadership of the Lithuanian SSR to resettle Lithuanians in the Vilnius region by way of internal migration created better conditions for this region’s Slavisation. People from the Eastern USSR took the place of emigrants. Some 123 thousand people arrived from deep within the USSR in 1946-1947. Repatriation determined significant changes in Lithuania’s Polish community. There was a change in its social structure: after virtually all the Polish intelligentsia left, those who stayed found themselves in a cultural vacuum and succumbed to assimilation and denationalisation. Meanwhile, those who left for Poland encountered readjustment problems. The mass emigration of former Polish citizens to Poland in 1944-1947 created preconditions for the second wave of Poles’ emigration (1956-1959).

ISSN0235-716X, 2424-4716
Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijosEtniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant Pietryčių Lietuvos etninius procesus / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė. Etniškumo studijos. 2013, Nr. 2, p. 13-47.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6359
Atnaujinta2018-12-17 11:57:25
Metrika Peržiūros: 6    Atsisiuntimai: 3