Lithuania honours a holocaust rescuer

LT1939 m. Sovietų Sąjungai okupavus rytinę Lenkijos dalį, nemažai čia gyvenusių žydų pasitraukė į Lietuvą. Tačiau Sovietų Sąjungai 1940 m. birželį okupavus ir Lietuvą, iš Lenkijos persikėlę žydai ėmė jausti sovietų valdžios represijų grėsmę. Visgi jie sulaukė pagalbos iš neabejingų žmonių. Gelbstint į nepavydėtiną padėtį patekusius žydus itin svarbų vaidmenį suvaidino egzilinės Olandijos vyriausybės konsulas Kaune Janas Zwartendijkas (1896–1976). Dėl pagalbos žydams jis rizikavo savo ir savo šeimos padėtimi. Tačiau Lietuvoje Zwartendijko asmenybė didesnio dėmesio sulaukė tik praėjus 59 metams po jo kilnios veiklos gelbstint žydus. Straipsnyje aptariama ši Zwartendijko veikla, siekiama išsiaiškinti jos motyvus. Remiamasi šaltinių duomenimis. Lietuvoje gyvenusi žydų Lewinų šeima, taip pat jų tautietis Nathanas Gutwirthas sužinojo apie galimybę persikelti į Olandijos valdas Amerikos žemyne. 1940 m. liepą sulaukęs šių asmenų prašymų padėti ten persikelti, Zwartendijkas išdavė netikras kelionines vizas, pramintas Curaçao vizomis. Netrukus apie atsiradusią galimybę emigruoti sužinojo daugiau Lietuvoje gyvenusių žydų. Iki 1940 m. rugpjūčio 3 d., kuomet sovietų valdžia privertė užbaigti darbą konsulate, Zwartendijkas spėjo išduoti bent 2345 kelionines vizas. Su šiomis vizomis apie 2200 žydų pasiekė Japoniją, o iš ten išvyko į įvairias kitas šalis. Zwartendijkas buvo priverstas sunaikinti savo veiklos įrodymus. Todėl sunku tiksliai pasakyti, kas motyvavo jį padėti žydams. Sprendžiant pagal Zwartendijko sūnaus liudijimus, pagalbą žydams skatino jo moraliniai įsitikinimai.