Lietuviškasis europietiškumas - ką žada skirtingos istorinės patirtys? : įvadinės pastabos

LTKalbant apie lietuviškąjį europietiškumą, susijusį su naryste ES, ryškėja du aspektai – pilietiškasis ir tautiškasis (etniškasis). Svarstoma, ar europietiškumas siejamas su unifikuotos pilietinės vienybės perspektyva, ar implikuoja ir tautiškumą kaip savo elementą, ką tautiniam tapatumui reiškia tai, kad silpsta kai kurios tautinių valstybių funkcijos. Lietuvių sąmonėje yra ryškūs okupacinės patirties pėdsakai, pasireiškiantys tam tikrais mąstymo stereotipais, abejingumu pilietinėms ir moralinėms vertybėms. Totalitarinėje santvarkoje bendrybė (valstybė, visuomenė) buvo laikoma svarbesnė už individualumą, tai slopino žmonių individualumą, kartu ir gebėjimą plėtoti bendruomeninius ryšius. Todėl nepriklausomybę atstatėme ir į ES įstojome, neturėdami nei pilietiškai mąstančio individo, nei socialiai aktyvios bendruomenės. Tai lemia vidaus gyvenimo įtampas ir prieštaras. Okupacijos metų tautinė savimonė, kurios atramos taškai buvo kultūra ir istorinė atmintis, atgavus nepriklausomybę pasipildo lojalumo savo valstybei ir jos įstatymams savimone. Tačiau pilietinį sąmoningumą žlugdo socialiniai skirtumai, sukeliantys nepasitikėjimą savo valstybe. Vidurio bei Rytų europiečiai ir Vakarų europiečiai turi skirtingas istorines patirtis, sieja su naryste ES skirtingus lūkesčius. Nuo to, kaip tarpusavyje derinsis šie skirtumai, daug priklausys Europos projekto sėkmė, kaip ir lietuviškojo europietiškumo pobūdis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinis identitetas; Savimonė; Globalizacija; Šiuolaikinis europietiškumas; National identity; Self- perception; Globalization; New European nation.

ENIn discussion of Lithuanian European affiliation, related to membership in the EU, two aspects become increasingly clear – civil and national (ethnic). We discuss, if European affiliation is linked to a perspective of unified civil unity, or does it imply nationality as its element; what are implications of national identity of the fact that certain functions of national states are eroding. Lithuanian consciousness is marked by strongly articulated features of occupied past, which express themselves in certain thinking stereotypes, apathy in respect of civil and moral values. In a totalitarian order, common factor (state, society) were considered to be more important than individual, this led to repression of personal individuality, and simultaneously it weakened ability to develop communal ties. Therefore we managed to restore independence and accede to the EU without having civil-minded individuals or socially active communities. These circumstances lead to tensions and contradictions of internal life. In occupation years, the resting points of national consciousness were culture and historical memory, after the restoration of independence, these are supplemented by loyalty to the state its laws. However, civil consciousness is eroded by social differences, which lead to lack of trust in the state. Central and Eastern Europeans have different historical experiences from Western Europeans, they have different expectations about membership in the EU. How these differences shall be reconciled will affect the success of the European project and European affiliation in Lithuania.