Między nauką i polityką: z dziejów ostatniego stulecia

LTStraipsnyje svarstoma lenkų ir lietuvių santykių refleksija istoriografijoje ir keliami klausimai, ar istorija yra mokslas, ar politika, kur yra riba tarp politinės istorijos ir politizuotos istorijos. Lenkijos ir Lietuvos santykiai išgyveno labai daug ir įvairių etapų, paskutinis šimtmetis buvo kupinas sudėtingų iššūkių, kurie neišvengiamai vedė prie susipriešinimo. Kontraversiški Lenkijos ir Lietuvos santykių aspektai istoriografijoje vertinami prieštaringai. Straipsnyje pabrėžiamos svarbiausios Lenkijos ir Lietuvos istorijos temos nuo seniausių laikų iki XX a. įvykių ir komentuojami istorikų darbai bei tų temų interpretacijos. Pavyzdžiui, Lietuvai buvo reikalinga Lenkijos pagalba, kovojant su Vokiečių ordinu ir siekiant apsiginti nuo Maskvos agresijos. Politinė istorija lengvai gali įrodyti, kad Lenkija Lietuvai suteikė kur kas daugiau pagalbos, nei Lietuva Lenkijai. Tačiau lenkiškasis paternalizmas ir lietuviškoji polonofobija yra išlikusi iki šiol. Istorikai turi analizuoti politines temas, tačiau privalo vengti primityvios propagandos, mitų ir stereotipų. Šiandien naujoji istorikų karta stato mokslo tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos, gausėja mokslo leidinių vertimų į abi kalbas. Reikia viltis, kad ilgainiui du skirtingi lenkų ir lietuvių istorikų balsai apie bendrą istoriją ir paveldą suskambės vienu balsu. Senajame žemyne vykstantys integracijos procesai turi skatinti suartėjimą, o istorikai privalo išlikti objektyvūs ir nešališki. Istoriografija neturėtų paklusti ir tarnauti politikai, kuri vadovaujasi savais įstatymais.