Simple and complex information processing speed in psychiatric samples

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Simple and complex information processing speed in psychiatric samples
Alternative Title:
Psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitis
In the Journal:
Psichologija, 2016, 53, 7-23
Summary / Abstract:

LTInformacijos apdorojimo greičio sutrikimai yra būdingas daugelio psichikos sveikatos sutrikimų elementas. Šiuo metu plačiai nagrinėjami biologiniai informacijos apdorojimo greičio mechanizmai. Kita vertus, informacijos apdorojimo greitis, kaip dvilypis konstruktas, susidedantis iš paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio komponentų, vis dar menkai suprastas. Šiuo tyrimu siekta atskleisti paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitį kaip psichikos sutrikimo žymenį. Taip pat keltas uždavinys išanalizuoti grupių skirtumus pagal tokius kintamuosius kaip lytis, amžius, išsimokslinimas ir gimtoji kalba; nustatyti atminties bei psichinės veiklos perkėlimo gebėjimų įtaką paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio sąsajai su psichikos sutrikimais; ištirti kliniškai svarbių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio sutrikimų proporcijas įvairialypėje klinikinėje ir kontrolinėje grupėse. Tyrime iš viso dalyvavo 482 asmenys. Tirtos keturios grupės: sveikų suaugusiųjų (N=381), asmenų, savistatos būdu nurodžiusių psichikos sveikatos sutrikimo diagnozę (N=33), asmenų, kuriems diagnozuotas lengvas ar vidutinio sunkumo psichikos sveikatos sutrikimas (F10-F99, išskyrus F20-F29) (N=35), asmenų, kuriems diagnozuotas sunkus psichikos sveikatos sutrikimas (F20-F29) (N=33). Visi tyrimo dalyviai, naudodamiesi kompiuteriu, atliko vienuolika pažintinėms funkcijoms tirti skirtų užduočių, atsakė į demografinius ir su sveikata susijusius klausimus. Gauti rezultatai atskleidžia psichikos sveikatos sutrikimų turinčiųjų ir neturinčiųjų grupių skirtumus, kurie ypač ryškūs lyginant paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitį. Lytis, amžius, išsimokslinimas ir gimtoji kalba neturėjo įtakos tarpgrupinių pažintinių gebėjimų skirtumų statistiniam reikšmingumui.Kontroliuojant atminties ir psichinės veiklos perkėlimo gebėjimus paaiškėjo, kad grupių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greitis skyrėsi, nors sumažėjo efekto dydis. Kliniškai svarbių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio sutrikimų proporcijos sudėtinėje klinikinėje grupėje ir kontrolinėje grupėje leidžia kelti prielaidas, kad paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimo greičio gebėjimų matavimo pritaikomumas yra skirtingas.

ENGeneral information processing speed (IPS) impairment is a feature of many clinical conditions. Biological underpinnings of this impairment are being explored extensively. However, less attention has been paid to the fact that simple and complex IPS impairment might be analysed separately. The overall purpose of this paper was to analyse the role of simple and complex IPS in mental disorders. Three clinical groups were compared to healthy controls (N=381): persons with self-reported history of mental disorder (N=33), persons being treated for mild-moderate (F10-F99, except F20-F29) mental disorder (N=35), and persons who were being treated for severe (F20-F29) mental disorder (N=33). Neuropsychological battery of eleven computer administered tasks was used in order to measure simple IPS, complex IPS, memory, and set-shifting. Additionally, health-related and demographic information was collected. Participants in clinical groups reported poorer health on all measured variables, especially the group of persons who were being treated for severe mental disorder. ANOVA tests indicated that there were significant differences between compared groups on all cognitive domains. These differences were most pronounced in simple and complex IPS domains. Evidence is also provided that these differences are not due to demographic features of the sample, or even inter-correlations with memory and set-shifting abilities. Furthermore, a pattern of proportions of clinically significant cognitive deficits in mixed clinical sample (N=101) versus control group of simple IPS and complex IPS suggests that measuring these cognitive domains might be beneficial both in research and in clinical practice.

DOI:
10.15388/Psichol.2016.53.10029
ISSN:
1392-0359; 2345-0061
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/62975
Updated:
2025-02-25 11:31:08
Metrics:
Views: 47
Export: