Kredito ir įkeisto turto vertės santykio ribojimas kaip makroprudencinės politikos priemonė ir jos taikymas Lietuvoje

LTStraipsnyje susitelkiama į vieną centrinių bankų ir kitų priežiūros institucijų taikomą makroprudencinės politikos priemonę – kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykio, bankų veiklos praktikoje įprasto vadinti LTV rodikliu, ribojimą. Apžvelgus tiek mikroekonominius, tiek makroekonominius šios priemonės taikymo aspektus, nagrinėjamas galimas jos poveikis ekonominiams ir finansiniams procesams, pirmiausia kredito ir nekilnojamojo turto rinkų raidai, priemonės taikymo ypatumai ir įvairių šalių įgyta taikymo praktika. Atskleidžiamas LTV rodiklio kaitos Lietuvoje sąryšis su ekonominiu ir finansiniu ciklu, įvertinamas rodiklio ribojimo realus ir hipotetinis poveikis kredito ir nekilnojamojo turto rinkoms, kiti šios priemonės taikymo Lietuvoje aspektai.

ENThe article focuses on one macroprudential policy tool applied by central banks and other supervisors - the limitation of the ratio of the amount of credit to the value of collateral in banking practice commonly referred to as the LTV indicator. An overview of both the microeconomic and macroeconomic aspects of the application of this instrument examines its potential impact on economic and financial processes, in particular on the development of credit and real estate markets, the peculiarities of the application of the instrument and the practice of the application of the various countries. The relationship between the LTV indicator change in Lithuania and the economic and financial cycle is disclosed, the real and hypothetical impact of the indicator on the credit and real estate markets, and other aspects of the application of this measure in Lithuania are estimated.