Lietuvių vestuvės XX a. antrojoje pusėje - XXI a. pradžioje : etniškumo diskursas

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvių vestuvės XX a. antrojoje pusėje - XXI a. pradžioje : etniškumo diskursas
Kita antraštėLithuanian Weddings in the Second Half of the 21st Century: Discourse of Ethnicity
AutoriaiŠidiškienė, Irma
ŠaltinisPunsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai / sudarytojas Petras Kalnius Punskas: Aušra, 2006. P. 106-137.
Reikšminiai žodžiai
LTPapročiai; Punsko kraštas; Etninė mažuma
ENLithuanian weddings; Customs; Punskas Borough; Ethnic minority
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje tiriama problema kaip tautinė mažuma reaguoja į pokyčius, saugo savo papročius, kartu taikosi prie naujų. Tyrimo objektu pasirinkome vieną iš kultūros elementų – vestuvių apeigas, kurios yra viena vertus individualus, šeimyninis reikalas, kita vertus – viešas aktas. Vestuvių apeigų tyrimu stengiuosi atskleisti, kaip kinta etniniai kultūriniai elementai tautinės mažumos padėtyje atsidūrusios bendruomenės gyvenime. Šiam straipsniui 2005 m. buvo rinkta lauko tyrimų medžiaga Punske. Tyrimas parodė, kad tarp lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir Punsko krašte, vestuvių apeigos skyrėsi interpretacija. Vieni momentai buvo padiktuoti madų, bendrų Europos (tame tarpe ir Lenkijos) šalių tendencijų todėl kitaip nei Lietuvoje interpretuoti Punsko krašto vestuvių elementai. Kiti momentai savitai išsilaikė vietiniai arba buvo integruoti nauji iš Lietuvos. Įvardijant ribas sava/svetima, tiek lietuviai lenkų, tiek lenkai lietuvių, „kitų“ vestuvėse matė daugiau apeigų, jos atrodė išmoningesnės, linksmesnės, kartu „savos“ siaurintos atsisakant naujais laikais atrodžiusių neprasmingais elementų (gaubtuvių), nes tuo metu jos išliko populiarios „kitų“ vestuvėse. Skirtingai JAV lietuvių vestuvės atrodė pabrėžtinai didelės, „vaišingos“ lyginant su kitų tautų vestuvėmis Amerikoje. Galima išskirti bendrą tautinių mažumų vestuvių bruožą: iškilmingumas, kalba, lietuviai muzikantai, Romos katalikų bažnytinė santuoka, tautinių simbolių naudojimas [Iš leidinio]

ENThe article analyzes a problem on how national minorities react to changes, safeguard their customs, and at the same time adapt to new ones. We have chosen one of cultural elements as the object for research, i.e. wedding rituals, which on one hand are a family matter and on the other hand—a public act. By this research of wedding rituals I am aiming to reveal the way ethnic cultural elements are changing in life of a community that finds itself in a minority situation. In Punsk, field research materials were collected in 2005. The research revealed that wedding rituals of Lithuanians residing in Lithuania and Punsk differed by interpretation. Certain moments were dictated by fashion and general European (incl. Polish) trends, thus Punsk region wedding elements were interpreted differently than in Lithuania. Other moments maintained their local distinction and some new Lithuanian ones were integrated. Naming the margins between local/foreign, both Lithuanians in Polish weddings and Polish in Lithuanian weddings observed more rituals, they seemed more ingenious, more fun, but at the same time local as narrowed down by giving up elements (putting on a married woman’s head-dress for a bride) that seem vacuous nowadays as they remained popular in weddings of “others”. Differently weddings of US Lithuanians seemed especially “hospitable” in comparison to weddings of other nations in USA. One general attribute of national minority weddings may be distinguished, i.e. solemnity, language, Lithuanian musicians, Roman Catholic Church matrimony, and use of national symbols.

ISBN8387604941
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6275
Atnaujinta2020-06-08 19:39:42
Metrika Peržiūros: 1