Punsko ir Seinų krašto lietuvių Kūčios etnokultūriniame kontekste

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPunsko ir Seinų krašto lietuvių Kūčios etnokultūriniame kontekste
Kita antraštėChristmas Eve in the Punskas and Seinai Area Viewed Against the Ethnocultural Context
AutoriaiMerkienė, Irena Regina
ŠaltinisPunsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai / sudarytojas Petras Kalnius Punskas: Aušra, 2006. P. 169-192.
Reikšminiai žodžiai
LTKūčios; Papročiai; Lokalinė kultūra
ENChristmas Eve; Customs; Local culture
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje, remiantis 1989, 1995, 2005 m. etnografinių lauko tyrimų duomenimis tiriama etninės kultūros dinamika Lietuvos Lenkijos paribyje per susijusius su asmeninėmis ir šeimos pamaldumo formomis bei sekuliarizuota bendruomenės veikla Kūčių papročius. Jie atsiskleidžia kaip krikščioniškos realijos, susiformavusios agrarinėje kultūroje, žyminčios ūkinių metų pabaigą, atsiskaitymo su samdytais žmonėmis metą ir religinio susikaupimo, pagarbaus šeimos ir šeimynos bendravimo metą sakralioje Kūčių vakarienės pradžioje. Ji vyksta Betliejaus tvartelio simboliais pažymėtoje aplinkoje (stalas su baltai aptiestu šienu – prakartėlė, šienas ar šiaudai po stalu – piemenėlių guolis), kurioje buvo naudojami sekuliarūs puošmenys (šiaudų sietynas, nuo XX a. vidurio – Kalėdų eglutė). Pagrindiniai papročių bruožai rodo Lietuvos ir Lenkijos lietuvių pamaldumo kultūros tapatumą, kurio ištakos tampriai siejasi su krikščionybe ir jos įtakoje susiformavusiomis naminėmis švenčių apeigomis. Pačiame naujausiame kalėdinių papročių klode susipynė iš pietų slenkančio šv. Mikalojaus, iš šiaurės – Kalėdų senelio ir XX a. antrojoje pusėje Lietuvoje platinto Senio Šalčio dovanų arealai. Jų interakcija sudarė prielaidas Lietuvos ir Lenkijos lietuvių kultūrinei takoskyrai, kuri kilo XX a. antrojoje pusėje dėl stipresnės katalikybės įtakos Punsko ir Seinų krašte negu Lietuvoje, kuri buvo atsidūrusi TSRS sudėtyje ir buvo verčiama priimti valstybinius civilinių papročių standartus [Iš leidinio]

ENDrawing on the findings of the ethnographic field study carried out in 1989, 1995 and 2005, the article explores the dynamics of ethnic culture at the Lithuanian-Polish border through Christmas Eve customs connected with the forms of piety on a family level and secularised community activities. Customs are revealed as Christian realia formed up within an agrarian culture to mark the end of a business year, the time of paying hired workers, and the period of religious concentration and communication among family members at the beginning of Christmas Eve supper. The supper takes place in an environment marked by Bethlehem cattle-shed symbols (a table with a white cloth spread over hay representing a manger, hay under the table – shepherd’s bed) and definite secular decorations (a straw “chandelier” and a Christmas tree common from the middle of the 20th c). Basic characteristics of customs indicate the identity of the culture of Lithuanian and Polish-Lithuanian people. The sources of this identity are closely related to Christianity and domestic holiday rites developed due to its influence. The freshest layer of Christmas customs shows a picture in which the areas of gift-bringing St. Nicolas from the South, Father Christmas from the North, and Father Frost, a figure promoted in Lithuania in the 2nd half of the 20th c., have become intertwined. This interaction created a cultural divide that emerged due to the stronger influence of Catholicism in Punskas and Seinai in the 2nd half of the 20th c., compared to Lithuania incorporated into the USSR, and thus forced to adopt the governmental standards of civil customs.

ISBN8387604941
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6253
Atnaujinta2020-06-08 19:37:29
Metrika Peržiūros: 1