Kauno šv. Petro ir Pauliaus parapija XVII a.

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKauno šv. Petro ir Pauliaus parapija XVII a
Kita antraštėKaunas St. Peter and Paul parish in the 17th century
AutoriaiKamuntavičienė, Vaida
LeidinyjeKauno istorijos metraštis . 2007, 8, p. 65-84
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTKaunas; Kauno šv. Petro ir Pauliaus parapija; Šv. Gertrūdos bažnyčia; Brolijos; Kauno dekanatas; Lietuvos Katalikų Bažnyčia; Privilegijos; Fundacija; Altarija; Klebono ūkis; Parapinės mokyklos; Prieglaudos
ENKaunas St. Peter and Paul Parish; Kaunas deanery; Brotherhood; Parish school
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnio tikslas – remiantis Kauno parapinės bažnyčios inventoriais, vizitacijų medžiaga, įvairiomis privilegijomis ir kitais archyviniais šaltiniais atskleisti Kauno šv. Petro ir Pauliaus parapijos būklę XVII a., apibūdinti jos materialinę padėtį, sielovadą, švietėjišką ir karitatyvinę veiklą. Nustatyti parapijoje dirbusius dvasininkus ir pateikti jų charakteristikas, poveikį visuomenei. XV a. pradžioje įkurta Kauno šv. Petro ir Pauliaus parapija XVII a. tapo Kauno dekanato centru. Bažnyčios patronatas priklausė valdovui, parapiją rėmė Kauno miestiečiai, bajorai ir dvasininkai. Žymiausiu XVII a. mecenatu galėtume laikyti Pajūrės tijūną Kristupą Krišpiną Kiršenšteiną, 1624 m. fundacija atgaivinusį švč. Trejybės altariją ir suteikusį pajamų bažnyčios užbaigimui. Itin stipriai šv. Petro ir Pauliaus parapija nukentėjo XVII a. vidurio karų metu, beveik trečdaliu sumažėjo bažnyčios pajamos. Po karo parapijos padėtis susinormalizavo tik 1671 m., kuomet buvo konsekruota atstatyta karų metu stipriai nukentėjusi bažnyčia. Žymiausi XVII a. parapijos klebonai buvo Vilniaus kapitulos nariai Mikalojus Slupskis ir Benediktas Žuchorskis. Jiems vystyti sielovadą padėdavo po kelis vikarus ir kitokius bažnyčios patarnautojus. Parapija buvo stipriausia Kauno dekanate, 1669 m. vienintelė turėjo veikiančią parapinę mokyklą ir dvi prieglaudas. Didelė paspirtis organizuojant sielovadą buvo dar 1503 m. parapijoje įkurta Švč. Mergelės Marijos literatų brolija, XVII a. išgyvenusi didžiausio pakilimo laikus. [Iš leidinio]

ENThe article describes material conditions of Kaunas St. Peter and Paul Parish in the 17th c., its spiritual, cultural and charitable activities as well as identifies the clergy of the Parish, their personal characteristics and public activities. The main sources of the study are inventories of the Parish, information about visitations, various privileges and other archival sources. Kaunas St. Peter and Paul Parish was founded at the beginning of the 15th century. In the 17th century it became the centre of Kaunas deanery. The patron of the Church was the ruler and the Parish was supported by Kaunas dwellers, noblemen and the clergy. The most famous mecenate of the 17th century could be the noble Kristup Kryszpin-Kirszenstein who allocated the funds necessary to restore the Altar of the St. Trinity and to complete the construction of the Church. During the war of the mid 17th c. the Church was practically demolished. If compared to the Church income of 1653 and 1673, it decreased by one third. The situation came back to normal only in 1671, when the rebuilt Church of St. Peter and Paul was consecrated. The most famous deans of the Parish of the 17th c. were Mikalojus Slupskis and Benediktas Žuchorskis. They were members of Vilnius chapter. They had several vicars and other Church servants to conduct spiritual ceremonies. The Parish was the strongest in the Kaunas deanery: in 1669, it was the sole Parish having a working school and two lodging houses. Founded in 1503, Virgin Mary Literati Brotherhood greatly contributed to the spiritual activities of the Parish. The 17th century was the Golden Age for the Parish.

ISSN1822-2617
Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijosKauno šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika / Laima Šinkūnaitė, Rima Valinčiūtė-Varnė, Vaida Kamuntavičienė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Kaunas : Kauno arkivyskupijos muziejus, 2008. 168 p.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6242
Atnaujinta2018-12-17 11:48:45
Metrika Peržiūros: 10    Atsisiuntimai: 6