Pilnutinė demokratija: Lietuvos valstybės vizija išeivijoje

LTStraipsnyje analizuojami pilnutinės demokratijos svarstymai išeivijoje, atskleidžiant jų ištakas, raidą, pamatines nuostatas ir institucinius pagrindus. Pilnutinė demokratija straipsnyje apibūdinama kaip tarpukario Lietuvos, nacių okupacijos metų ir išeivijos katalikiškos krypties politinius svarstymus vienijanti sąvoka. Pilnutinė demokratija – tai iš asmens pirmenybės kylanti ir savivalda grįstą visuomenę teigianti demokratija. Pilnutinės demokratijos tarpukario Lietuvoje ištakos siejamos su Pranciškaus Bučio ir Kazio Pakšto kultūrinės autonomijos idėja, kuri išreiškė asmens pasaulėžiūrinės laisvės pripažinimą. Stasys Šalkauskis kultūrinės autonomijos idėja grindė korporatyvinio federalizmo sistemą. Pilnutinės demokratijos svarstymai nacių okupacijos metais buvo tiesioginė tarpukario idėjų tąsa. Šiuose svarstymuose išryškėjo nepasaulėžiūrinės politikos idėja, kuri tapo išeities tašku pokario išeivijos organiškos valstybės pagrindų svarstymuose. Išeivijoje pilnutinės demokratijos svarstymai buvo sukoncentruoti į nepasaulėžiūrinės politikos idėjas. Jos išdėstytos ir diskutuotos išeivijos leidiniuose. Nepasaulėžiūrinė politika interpretuota kaip demokratinės valstybės pradas ir būtinybė. Pilnutinė demokratija – šiuolaikinės demokratijos modelis, kuriam būdingas demokratijos principų taikymas ne tik politinio, bet ir socialinio bei kultūrinio gyvenimo srityse. Sudabartinimo verti svarstymai apie decentralizuotą valdymą, ūkinių, socialinių ir kultūrinių asociacijų autonomiškumą ir jų aktyvų vaidmenį politiniame procese.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Išeivija; Tauta; Valstybė; Valstybės vizija; Vizija; Democracy; Emigration; Lithuania; Nation; State; Vision; Vision of state.

ENThe article analyzes the contemplation of full democracy in the emigration, revealing their sources, development, fundamental provisions and institutional foundations. Full democracy is described in the article as a concept united by the political discussions of the interwar period of Lithuania, the Nazi occupation, and the Catholic trend of emigration. Full democracy is a democracy that is based on a person’s self-esteem and a self-governing society. The origins of full democracy in the interwar Lithuania are associated with the idea of the cultural autonomy of Pranciškus Bučys and Kazys Pakštas, which expressed the recognition of a person’s world-wide freedom. Stasys Šalkauskis based the idea of cultural autonomy on the system of corporate federalism. Considerations of full democracy during the years of Nazi occupation were a direct continuation of the interwar ideas. In these discussions, the idea of non-sectarian politics emerged, which became the starting point for deliberations on the basis of an organic state of post-war emigration. In exile, the deliberations of full democracy were centered on ideas of non-sectarian politics. They are arranged and discussed in publications of emigration. Non-contemporary politics is interpreted as the beginning and necessity of a democratic state. Full democracy is a model of contemporary democracy characterized by the application of democratic principles not only in political, but also in social and cultural life. Convergence considerations include decentralized governance, the autonomy of economic, social and cultural associations and their active role in the political process.

• Pilnutinė demokratija ir XX a. politinė mintis / Laurynas Peluritis. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2022, t. 45, p. 300-314.
• Pilnutinės demokratijos projekto vientisumo problema / Laurynas Peluritis. Politologija. 2021, Nr. 3 (103), p. 8-40.