Intelektinis kapitalas kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo potencialas

LTIntelektinis kapitalas (IK) ir kitos šiandien populiarios technologijų perdavimo, žinių valdymo koncepcijos XX a. 8-ajame dešimtmetyje pirmiausia aktualizuotos verslo pasaulyje, siekiant parodyti įmonių konkurencinio pranašumo didinimo kryptį žinių visuomenėje. Intelektinio kapitalo identifikavimu siekta parodyti, kad verslo įmonėms aktualūs idėjų ir žinių kūrimo procesai, o ne tik materialinių ir finansinių vertybių gausinimas bei apskaita. Intelektinio kapitalo klausimas universitetuose iki šiol neaktualizuotas taip, kaip verslo įmonėse, laikantis transcendentinio filosofinio požiūrio, kuris IK traktuoja kaip organišką universiteto veiklos bruožą. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje universitetai turėtų išmokti transformuoti IK į konkurencinį, verslumo ir inovacijų potencialą, todėl svarbu IK konceptualizuoti vadybinėmis kategorijomis. Straipsnyje plėtojama mokslinė diskusija, kuri skatina intelektinį kapitalą suvokti ne kaip fiksuotą rodiklį, o kaip organizacijos santykio su žiniomis koncepciją. Be to, intelektinio kapitalo koncepcija sukurta žinių visuomenėje, tačiau inovacijas kuriančioje visuomenėje svarbu iš naujo apsvarstyti jos reikšmę. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti intelektinį kapitalą kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo potencialą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intelektinis kapitalas; Mokslas; Verslas; Bendradarbiavimas; Konkurencingumas; Intellectual capital; Science; Business; Cooperation; Competitive.

ENIntellectual capital (IC), technology transfer and knowledge management gained a high topicality in knowledge-based economy. The aforementioned concepts emerged in a business world to show competitive advantage of enterprise in a knowledge-based economy. Identification of IC was oriented to demonstrate that enterprises are concerned with knowledge creation and not solely with financial accounting. On the contrary, IC is an organic entity of university life. However, in nowadays society universities should transform IC into competitive advantage; therefore, it is important to evaluate IC at universities using management categories. The article calls for scientific discussion that encourage understanding of IC as organization’s relationship with knowledge concept instead of fixed index. Moreover, IC concept is developed in a knowledge-based economy context, but now-days we need reconsider IC meaning in innovations context. The article aim to reveal the potential of IC to strengthen cooperation between science and business. [From the publication]

• Intelektinio kapitalo svarba universitetų valdymui / Vilda Gižienė, Vytautas Barkauskas. Ekonomika ir vadyba. 2010, Nr. 15, p. 498-504.
• Įmonės intelektinio kapitalo vertinimo modelio taikymo ypatumai / Irena Mačerinskienė, Ilona Bartuševičienė. Verslo sistemos ir ekonomika. 2012, Nr. 2 (2), p. 95-106.
• Organizacijos intelektinis kapitalas: sandaros ir pagrindinių sąvokų interpretacijos / Renata Mikulėnienė, Robertas Jucevičius. Socialiniai mokslai. 2000, Nr. 3 (24), p. 65-76.
• Sąveikaujantis valdymas kaip verslo ir mokslo bendradarbiavimo dėl inovacijų plėtotės prielaida / Vita Juknevičienė, Jurgita Bersėnaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2016, t. 15, Nr. 1, p. 41-55.
• Sociologijos istorija : teorinės idėjos, problemos ir sąvokos. T. 1, Sociologijos filosofija / Algimantas Valantiejus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 932 p.