Institucinės priklausomybės modelio taikymas vietos savivaldoje harmoningo valdymo kontekste

LTŠiuo metu vis reikšmingesniais Lietuvos viešojo valdymo dalyviais tampa vietos savivaldos institucijos. Savivalda, kaip vietinių gyventojų interesams atstovaujanti ir visuomeninį, politinį gyvenimą organizuojanti struktūra, užima svarbią vietą daugumos valstybių politinėse sistemose. Ji suvokiama kaip žemiausia, bet pilietinei visuomenei arčiausia politinės sistemos teritorinė grandis. Per ją piliečiai gali reikšti savo interesus, kontroliuoti, kaip jie yra įgyvendinami, ir kartu daryti įtaką kitoms valstybės institucijoms. Nuolat kintanti aplinka teikia žmonėms naujų galimybių, tačiau sukelia ir daug problemų. Vykstantys pokyčiai iš esmės keičia vietovių vystymosi koncepciją ir veiklas: nuo centralizuoto egzogeninio modelio pereinama prie decentralizuoto ir endogeninio ar net neoendogeninio modelio. Pastarasis pagrįstas žmonių iniciatyvomis, ištekliais ir inovacijomis. Lietuvos vystymas yra neatskiriamas nuo ilgalaikių Europos Sąjungos plėtros strateginių krypčių ir prioritetų. Viso to kontekste svarbus darnumo aspektas, kai įvairiose veiklos srityse turi būti įgyvendintos ne tik ekonominės, bet ir socialinės, aplinkosauginės bei teritorinės plėtros funkcijos.Šiame straipsnyje akcentuojamas harmoningas viešojo sektoriaus valdymas, kuris reiškiasi atskirų savivaldos institucijų funkcijų derinimu bei jų savarankiškumu. Tyrimo objektas - savivaldos institucijų harmoningas valdymas. Tyrimo tikslas - išskirti teorines institucinės priklausomybės modelio taikymo galimybes siekiant savivaldos institucijose harmoningo valdymo. Tikslas buvo suskaidytas į šiuos tyrimo uždavinius: Įvardyti savivaldos institucijų veiklos formas ir įvertinti jų tarpusavio suderinamumą taikant institucinės priklausomybės modelį. Pateikti savivaldos institucijų valdymo tobulinimo kryptis siekiant harmoningo valdymo.

ENAt present, local government institutions become more and more important participants of Lithuanian public administration. Self-government, as a structure representing the interests of local people and organizing social and political life, plays an important role in the political systems of most countries. It is perceived as the lowest, but the closest political entity to the civil society. Through it, citizens can express their interests, control how they are implemented, and simultaneously influence other state institutions. A constantly changing environment provides people with new opportunities, but also causes a lot of problems. The changes that are taking place essentially change the concept and activities of the development of localities: from a centralized exogenous model to a decentralized and endogenous or even neo-endogenous model. The latter is based on people's initiatives, resources and innovations. Lithuania's development is inseparable from the strategic directions and priorities of the long-term development of the European Union. In the context of all this, an important aspect is sustainability, when in various fields of activity not only economic, but also social, environmental and territorial development functions have to be implemented. This article emphasizes the harmonious management of the public sector, which is characterized by the coordination of functions of individual self-government institutions and their autonomy. The object of the research is the harmonious management of municipal institutions. The aim of the research is to distinguish the theoretical possibilities of application of the model of institutional dependence in order to achieve harmonious management in municipal institutions. The purpose was divided into the following tasks of the study: to identify the forms of self-government activities and to evaluate their interdependence by applying the model of institutional dependence.