Europos Sąjungos perspektyvos: Konstitucinė sutartis ir bendrosios užsienio ir saugumo politikos institucijos

LTStraipsnyje pateikiama autoriaus atlikto originalaus mokslinio tyrimo medžiaga, kurioje apibendrinamos naujos idėjos dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos Europos Sąjungoje. Straipsnyje analizuojamos Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos institucijos, nagrinėjami instituciniai bendrosios užsienio ir saugumo politikos pokyčiai, kurie atsirastų ratifikavus Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Taip pat stengiamasi atskleisti bendrosios užsienio ir saugumo politikos bendradarbiavimo principą bei nustatyti demokratinės kontrolės ir legitimumo galimybes. Straipsnyje trumpai apibūdinama dabartinė institucinė bendrosios užsienio ir saugumo politikos sistema, nagrinėjamos bendrąją užsienio ir saugumo politiką reglamentuojančios nuostatos Konstitucinėje sutartyje, pateikiama trumpa jų analizė, apibrėžiamos svarbiausios institucinės naujovės ir galimi Europos Sąjungos institucinės sandaros pokyčiai. Sutartimi dėl Konstitucijos Europai numatyta keletas kokybinių patobulinimų. Svarbiausias pakeitimas yra rotuojančio pirmininkavimo atsisakymas ir Europos užsienio reikalų ministro posto sukūrimas. Kartu konstatuojama, kad šalys narės ir toliau išlaiko didelę kompetenciją užsienio reikalų ir saugumo srityse. Ateityje Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos veiksmingumas priklausys nuo Europos užsienio reikalų ministro įtakos ir politinės vyriausybių valios bendradarbiauti. Kartu konstatuojama, kad ir toliau išlieka didelis demokratinės kontrolės deficitas. Europos Parlamentas turi labai ribotas galimybes daryti įtaką užsienio politikos srityje kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir nacionalinėms vyriausybėms.

ENThe article presents the material of the original scientific research conducted by the author, which summarises the new ideas about common foreign and security policy in the European Union. The article analyses institutions of the Common Foreign and Security Policy of the European Union, institutional changes in the field of the Common Foreign and Security Policy after the possible ratification of the Treaty establishing the Constitution for Europe. The author tries to reveal the principle of the co-operation in the field of the Common Foreign and Security Policy and to determine possibilities of the democratic control and legitimacy. The article shows the current institutional system of the Common Foreign and Security Policy, analyses the rules of the Constitutional Treaty in the field of the Common Foreign and Security Policy and shows the most important innovations and possible changes of the institutional structure of the European Union. The Constitutional Treaty indicates some improvements. The most important improvement is refusal of the rotating presidency and creating the office of the Union Minister for Foreign Affairs. The member states retain competence in the fields of foreign affairs and security. In the future the efficacy of the Common Foreign and Security Policy depends on the influence of the Union Minister for Foreign Affairs and political will of the governments to co-operate. There is a big deficit of the democratic control. European Parliament has very limited possibilities to influence other institutions of the European Union and national governments in the field of the foreign policy.