Deutschlands Politik gegenüber den litauischen Bürgern des Memellandes 1939 bis 1944

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaVokiečių kalba / German
AntraštėDeutschlands Politik gegenüber den litauischen Bürgern des Memellandes 1939 bis 1944
AutoriaiArbušauskaitė, Arūnė
KnygojeVorposten des Reichs : Ostpreußen 1933-1945 . 2006, P. 151-174
Reikšminiai žodžiai
LTAntrasis pasaulinis karas; Klaipėdos kraštas; Lietuvininkai; Lietuvos Respublika; Lietuvos ir Vokietijos santykiai; Lietuvos piliečių persekiojimas; Nacionalsocialistinė Vokietija; Nacionalsocializmas; Pabėgėliai iš Klaipėdos krašto
ENKlaipėda Region; Lithuania-Germany relations; Memel Territory; Memelland; Nazi Germany; Nazism; Persecution of Citizens of Lithuania; Prussian lithuanians; Refugees from Klaipėda region; Republic of Lithuania; World War II
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje atskleidžiama Vokietijos politika Klaipėdos krašte Lietuvos piliečių atžvilgiu 1939-1944 metais. Keliamas tikslas parodyti nacionalsocialistinės Vokietijos požiūrį į Klaipėdos krašto gyventojus, parodyti šios politikos paveiktų asmenų likimus. 1939 m. gegužės 1 d. Lietuvoje oficialiai buvo užregistruota daugiau kaip 10 tūkstančių žmonių kaip pabėgėlių iš Klaipėdos krašto. Pirmosios represijos prieš Klaipėdos krašto civilius gyventojus buvo skirtos vien Lietuvos piliečiams, daugiausia kaltinant juos bendradarbiavimu su Lietuvos valdžia. Iš archyvinės medžiagos matyti, jos vokiečių institucijos ne visada derino veiksmus ir sprendimus, dažnai turėdavo skirtingą informaciją apie kalinius, Lietuvos ambasada nepateikdavo tikslios informacijos apie suimtuosius. Areštai dažniausiai vykdavo kaip prevencinės priemonės, nebuvo gerai apgalvoti ir vietinė administracija dažnai tuo savivaliaudavo. Lietuviai siekė išlaikyti kultūrinį identitetą ir tokiomis sąlygomis. Kaip ypač skaudus minimas mokyklų klausimas, pažymint, kad lietuviams buvo pasiūlyta leisti vaikus į vokiškas mokyklas ir integruotis į vokišką kultūrą. Aptariamas Klaipėdos krašto gyventojų pilietybės klausimas, priverstinė jų germanizacija, Klaipėdos krašto gyventojų, kovojusių už lietuvybę likimas karo metu koncentracijos stovyklose. Reziumuojama, kad Klaipėdos krašto gyventojai buvo atsidūrę tarp dviejų totalitarinių sistemų ir tai lėmė jų intelektualinio, kultūrinio, ir dvasinio potencialo praradimą.

Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijosAnšliusas ir Klaipėdos krašto gyventojai (1939-1944) / Arūnė Liucija Arbušauskaitė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 311 p.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6181
Atnaujinta2020-01-16 13:05:16
Metrika Peržiūros: 1