Aukštaitija XIII-XV amžiuje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Aukštaitija XIII-XV amžiuje
Alternative Title:
Aukštaitija in the 13th - the 15th century
In the Book:
Aukštaičių tapatumo paieškos. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006. P. 27-43
Keywords:
LT
11 amžius; 12 amžius; 13 amžius; 14 amžius; 15 amžius; Lietuva (Lithuania).
Summary / Abstract:

LTPirmas aukštaičių vardą mini Petras Dusburgietis 1294 m. įraše. Čia Lietuva aiškiai dalinama į „Aukštaitiją, Lietuvos karaliaus žemę“ ir Žemaitiją, kuri Lietuvos karaliaus liovėsi klausyti. Konkrečiai paminėta Aukštaitijos vietovė – Romainiai – yra į rytus nuo Nevėžio, tradicinės Aukštaitijos ir Žemaitijos ribos, todėl šis paminėjimas rodo, jog XIII a. pabaigoje Nevėžis jau skyrė Aukštaitiją ir Žemaitiją. Antrą kartą Aukštaitijos vardą pamini Gediminas 1323 m. taikos ir prekybos sutartyje su Livonija, apibūdindamas savo valstybės struktūrą: Aukštaitija, Žemaitija ir Rusia. Lietuvos dalijimas į Aukštaitiją ir Žemaitiją Gedimino laikais buvo pakankamai gerai žinomas ir įprastas. XIV a. viduryje ir antrojoje pusėje Aukštaitija minima kryžiuočių šaltiniuose. 1367 m. Hermanas Vartbergė išvardija „aukštesniosios Lietuvos dalies“ vietoves Kauno apylinkėse, 1373 m. aprašo žygį į Aukštaičių žemę apie Nerį ir Ukmergę. 1372 m., įsiverždami iš Upytės į Liaudą, kryžiuočiai pateko į Žemaitiją, taigi tradicinė Žemaitijos riba Nevėžiu paliudijama ir Nevėžio aukštupyje. 1384, 1398 m. Vytautas ir 1402 m. Švitrigaila, užrašydami Vokiečių ordinui Žemaitiją, jų sieną vedė Nevėžio upe. Kad Žemaitijos riba ėjo Nevėžiu, lietuviai tvirtino ir 1413 m. Vytautas pats nebevartojo termino „Aukštaitija“ nežemaitiškajai etninės Lietuvos daliai pavadinti, bet žinojo, kad „žemaičiai Lietuvą vadina Aukštaitija“. Aukštaičių etnonimas po Vytauto laikų galutinai išnyko. Vėlesniais laikais etninė Lietuva buvo dalinama į Lietuvą (siauresniąja prasme) ir Žemaitiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštaičių žemė; Etnogenezė; Aukštaičiai; Lietuviai; Politinė geografija.

ENPetras Dusburgietis was the first to mention the name of the aukštaičiai in the record of 1294. Lithuania was clearly divided into Aukštaitija, the land of the King of Lithuania and Žemaitija, which stopped to obey the King of Lithuania. The mentioned locality of Aukštaitija – Romainiai – is to the north of the Nevėžis River, a traditional border between Aukštaitija and Žemaitija, therefore this reference shows that Aukštaitija and Žemaitija were divided by the Nevėžis at the end of the 13th century. The name of Aukštaitija was mentioned for the second time by Gediminas in the Peace and Trade Treaty of 1323 with Livonia characterising the structure of his state: Aukštaitija, Žemaitija and Rus’. The division of Lithuania into Aukštaitija and Žemaitija in Gediminas’ time was well known. In the middle and the second half of the 14th century Aukštaitija was mentioned in the Crusaders’ sources. 1367 Herman Vartberge listed the localities of “a higher part of Lithuania” in the environs of Kaunas, in 1373 he described the march to the aukštačiai land near the Neris and Ukmerge. In 1372, when pushing their way from Upytė to Liaudas the Crusaders got into Žemaitija, hence the traditional border of Žemaitija along the Nevėžis is confirmed by the upper reaches of the Nevėžis too. In 1384, 1398 Vytautas and in 1402 Švitrigaila, when signing Žemaitija over to the Teutonic Order, marked the border along the Nevėžis River, and the Lithuanians stated that in 1413 Vytautas did not use the term Aukštaitija to name the non-Samogitian ethnic part of Lithuania but knew that “ žemaičiai called Lithuania Aukštaitija“. In later years ethnic Lithuania was divided into Lithuania and Žemaitija.

ISBN:
9955-434-16-3
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/6180
Updated:
2013-04-28 16:22:30
Metrics:
Views: 157
Export: