Гетеротопия "детства не здесь". К лингвистической характеристике локального сообщества жителей польско-белорусско-литовского языкового пограничья в конце XIX в. (на материале мемуаров В. Л. Скорвида)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Гетеротопия "детства не здесь". К лингвистической характеристике локального сообщества жителей польско-белорусско-литовского языкового пограничья в конце XIX в. (на материале мемуаров В. Л. Скорвида)
Alternative Title:
  • "Vaikystės ne čia" heterotopija. Lenkų, baltarusių, lietuvių paribio gyventojų vietinės bendruomenės XIX a. pabaigoje lingvistiniai bruožai (remiantis Witoldo Skorwido prisiminimais)
  • Heterotopia of a "childhood not here". On the linguistic characterization of the local community of the inhabitants of Polish-Belarusian-Lithuanian border area at the end of the XIX century (on the basis of the memoirs of Witold Skorwid)
In the Journal:
Literatūra [Lit. (Vilnius. Online). Literature]. 2015, t. 57 (5), p. 221-229, 365-366, 384
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
"Vaikystė nečia"; Baltarusių kalba; Gyventojų bendruomenės; Heterotopija; Lenkų kalba; Lenkų, baltarusių, lietuvių paribys; Lingvistinė charakteristika; Atsiminimai; Rusų kalba; Witoldo Skorwido memuarai; XIX a. pabaiga; „Vaikystės ne čia“ heterotopija
EN
Belarusian language; End of the XIX century; Heterotopia of a „Childhood not Here“; Heterotopia, "Childhoot nor here"; Linquistic characterization; Lithuanian language; Local community; Memoirs of Witold Skorwid; Polish, Belarusian, Lithuanian border area; Russian language; The memoirs
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojami prisiminimai, kuriuos 1953 m. Maskvoje parašė autoriaus senelis Witoldas Skorwidas, gimęs 1883 m. Dinaburge (šiandieniniame Daugpilyje), Latvijoje. Prisiminimai aprašo vaikystę „kresuose“. Tekstas, parašytas rusų kalba su lenkiškais intarpais, gali būti traktuojamas kaip bandymas atkurti vieno iš prieš šimtmetį gyvavusių Vidurio ir Rytų Europos istorinių, kultūrinių ir etnolingvistinių regionų heterotopiją, taip pat ir „vaikystės ne čia“ heterotopiją. Šios heterotopijos šerdį sudaro „prisimenamų namų“ sąvoka, kuri memuaristui turi simbolinę vertę ir kurios viena iš formų buvo lenkų kalba, turėjusi „kaimišką“ ir „miestišką“ variantus, atitinkančius rusų kalbos poveikio mastą. Pirmasis variantas, kuriame dominavo lenkų kalba, buvo būdingas bajorų žemvaldžių (taip pat šio regiono polonizuotų žemdirbių) kalbai, tuo tarpu antrasis variantas buvo ženkliai rusifikuotas ir tarnavo oficialių valdžios atstovų ir panašių grupių komunikacijai. Baltarusių ir lietuvių kalbų elementai šioje heterotopijoje nebuvo tokie ženklūs, nors Lietuva prisiminimuose egzistuoja kaip svarbi priešprieša. Ji reprezentuojama kultūrinėmis sąvokomis, susijusiomis, viena vertus, su Lietuvos istorija ir mitologija, o kita vertus – su kasdienybės aspektais (pvz., patiekalų pavadinimais). [Iš leidinio]

ENThe paper analyses the memoirs written in 1953 by the author’s grandfather (born in 1883 in Dinaburg – today Daugavpils, Latvia). The memoirs were written in Moscow, but describe a childhood spent in the Eastern Borderlands of the former Polish territory Kresy. The text, which is written in Russian with many Polish insertions, may be regarded as an attempt to reconstruct a kind of heterotopia of one of the historical, cultural and ethnolinguistic border areas which existed in Central and Eastern Europe a century ago, as well as the heterotopia of a "childhood spent not here". The basis of this heterotopia was the concept of "remembered home," which had a symbolic value for the memoirist, and one of the main elements of it was the local form of the Polish language, which had both a "rural" and a "town" variant of usage according to the extent of penetration of Russian and influence of the Russian language on Polish. The first variant, predominantly Polish, was typical of the landed gentry (and apparently also of the Polonised peasants in the surrounding area), whereas the second variant was significantly Russified, and served as a means of communication among the officials and similar groups of the townspeople. The role of Belarusian and Lithuanian language elements in this heterotopia was not as significant, though Lithuania is present in the analysed memoirs as a constant counterpoint. It is represented by the cultural notions connected with Lithuanian history and mythology, on the one hand, as well as some aspects of everyday life on the other (e. g., some names of foods). [From the publication]

ISSN:
0258-0802, 1648-1143
Related Publications:
  • Język polski na Kowieńszczyżnie : historia, sytuacja socjolingwistyczna, cechy językowe, teksty / pod red. Haliny Karaś ; Uniwersytet Warszawski, Pracownia Językoznawstwa Stosowanego Instytutu Języka Polskiego. Wydział Polonistyki, Vilniaus universitetas, Lenkų filologijos katedra, Filologijos fakultetas. Warszawa : Elipsa, 2001. 542 p.
  • Język polski Wileńszczyzny i Kresów północno-wschodnich XVI-XX w / Zofia Kurzowa. Kraków : Towarzystwo Autorów i Wydawców Prac Naukowych Universitas, 2006. XXI, 777 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/61754
Updated:
2020-01-02 15:45:54
Metrics:
Views: 12
Export: