LTStraipsnyje nagrinėjamos naujos mokslo metodologijos besiformuojančios XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje tautosakos bei tarmėtyros srityje. Ypatingas dėmesys skirtas J. Karlovičiaus ir M. Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimui, J. Karlovičiaus metodologijos teorijos apžvalgai bei šios teorijos praktiniam taikymui. Analizei atlikti pasitelkiami J. Karlovičiaus 1871 ir 1888 m. rengti patarimai tautosakos rinkėjams ir M. Davainio-Silvestraičio užrašytos tautosakos kūrinių rankraščiai. Šiose rankraščiuose atsispindi lietuvių folkloro rinkėjo talentas – padavimų rengimas spaudai lenkų kalba, išlaikant originalios lietuvių leksikos ypatybes.
ENMy paper deals with the new research methodology that was emerging in late nineteenth and early twentieth century in the field of Lithuanian folklore. I pay particular attention to Jan Karłowicz and Mečislovas Davainis-Silvestraitis’ cooperation and to Karłowicz’s methodological revision of contemporary folklore theory and its practical application. I based my research on Karłowicz’s insights and suggestions, published in his folklore collections of 1871 and 1888, and on Davainis-Silvestraitis’ folklore manuscripts. The texts uncover the talent of these Lithuanian folklore collectors – they prepared volumes for publication in Polish but managed to preserve original features of Lithuanian lexicon.