Metalingvistiskie valodas etiketes komentāri

LTStraipsnyje aptariama viena iš metakalbos raiškos formų – metalingvistiniai komentarai. Metalingvistiniu komentaru tradiciškai vadinama įvairios formos bei apimties frazė, posakis ar didesnė teksto dalis, apibūdinanti kalbą ar kalbinę raišką. Kalbėtojai ne tik vartoja tam tikras kalbos etiketo formules, pasirenka kalbėsenos toną, neretai jie ir apibūdina patį kalbėjimą. Kalbos etiketo metalingvistiniai komentarai nagrinėjami gretinant abi giminingas kalbas. Medžiaga rinkta iš lietuvių ir latvių kalbos rašytinių ir sakytinių tekstų (daugiausia iš grožinės literatūrso ir publicistikos), kuriuose aptikta tipinių kalbos etiketo situacijų ir/ar jų kalbinės raiškos apibūdinimų. Tikslas – nustatytti būdingiausias metalingvistinių komentarų grupes. Ir lietuvių, ir latvių metalingvistiniai komentarai rodo, kad abiejų kalbų vartotojams svarbūs tie patys etiketo dalykai. Šiais komentarais gali būti vertinama laukta, bet nerealizuota kalbos etiketo situacija, pranešama informacija apie vartojimo aplinkybes, šaltinį, asmenį, apibūdinamos ar vertinamos kalbos etiketo formulės. Nors sukaupta dar nepakankamai medžiagos svaresnėms išvadoms daryti, pastebima, kad lietuviai ir latviai skirtingai traktuoja kai kurias panašias formules, pavyzdžiui, plg. latvių ardievu ir lietuvių sudie vartoseną ir kt. Metalingvistinė funkcija ypač akcentuoja ir atskleidžia du kalbos etiketo aspektus; 1) kaip adresantas palaiko (nepalaiko) ryšį su adresatu, t. y. tai, kas būdinga fatinei funkcijai; 2) kokia kalbinė raiška būdinga etiketo situacijoms, t. y. tai, kas būdinga poetinei funkcijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Metalingvistika; Stilistika; Latvių kalba; Etiketas.

ENThis article discusses one of the forms of meta-language: meta-linguistic commentary. Meta-linguistic commentary is the term traditionally applied to phrases of various form and scope, or adages or larger segments of text, that describe language or linguistic expression. Speakers do not just use certain language etiquette formulas; they also choose a language ‘tone’, and often they define the speech itself. The meta-linguistic commentaries of language etiquette are analysed in this article by comparing the two closely related languages Lithuanian and Latvian. The material to be studied was compiled from Lithuanian and Latvian written and spoken texts (mostly from literature and journalism), in which one encounters typical language etiquette situations and/or their spoken language definitions. The aim was to determine what the most typical meta-linguistic commentary groups are. The meta-linguistic commentaries of both Lithuanian and Latvian show that the same etiquette matters are of importance to the speakers of both languages. These commentaries may be evaluations of an awaited but not transpiring language etiquette situation, and they may give information about the circumstances, source and speaker involved; and language etiquette formulas may be evaluated or defined. Although not enough material has been studied to reach broader conclusions, it does appear that speakers of Lithuanian and Latvian treat certain similar formulas rather differently: e.g. the use of Latvian ardievu compared to Lithuanian sudie. The meta-linguistic function particularly accentuates and reveals two aspects of language etiquette: 1) how the addressant relates to (or does not relate to) the addressee, i.e. that which is characteristic of the phatic function; 2) which type of linguistic expression is characteristic of etiquette situations, i.e. that which is characteristic of the poetic function.