Substantiva communia lietuvių ir latvių kalbose: stilistinis aspektas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Substantiva communia lietuvių ir latvių kalbose: stilistinis aspektas
Alternative Title:
Substantiva communia in Lithuanian and Latvian: the stylistic aspect
Keywords:
LT
Bendroji giminė; Substantiva communia; Daiktavardis; Stilistinė konotacija.
Summary / Abstract:

LTLietuvių ir latvių kalbose daiktavardžiai gali būti tik vienos iš dviejų giminių – vyriškosios arba moteriškosios. Abiejose kalbose minima ir bendrosios giminės daiktavardžių grupė, pvz.: akìplėša b. (1) ‘kas įžūlus, šiurkštus; nemandagus žmogus, begėdis’ – nekauņa kopdz., bezkauņa kopdz., blevyzgà (2) 2. b. ‘kas blevyzgoja’ – pļaušķis, -e; pļāpa kopdz. Lietuvių kalboje, norint neminėti lyg ir trečios daiktavardžių giminės, prie tokių žodžių pridedama „vadinamieji“, „sąlygiškai vadinami“ bendrosios giminės daiktavardžiai arba vartojamas lotyniškas terminas substantiva communia. 1. Substantiva communia turi vieną formą. Kurios giminės bus toks daiktavardis, padeda nustatyti kontekstas: tas naktibalda, ta naktibalda, toks naktibalda, tokia naktibalda. Derinimo kriterijus padeda daiktavardžius suskirstyti į gimines. 2. Ir lietuvių, ir latvių kalboje minimi daiktavardžiai apibūdina žmogų arba gyvūną pagal jo būdo, išorės ar kt. savybes, dažniausiai vartojami menkinamai, niekinamai. Substantiva communia funkcijas įgauna ir zoomorfizmai – perkeltine reikšme vartojami gyvūnų pavadinimai. Zoomorfizmai laikytini universaliu reiškiniu, nes daugelyje pasaulio kalbų gyvūnų pavadinimais žymimi ar apibūdinami gyvosios bei negyvosios gamtos objektai, tarp jų ir žmogus, jo fizinės, dvasinės ir kitokios ypatybės, plg.: lie. Iš jo geras lapė; la. Gudrs kā lapsa; lie. Bailus kaip kiškis; la. Bailīgs kā zaķis. 3. Substantiva communia dažniausiai vartojami šnekamojoje kalboje, tarmėse, yra stilistiškai labai spalvingi. Stilistiškai neutralių SC beveik nėra. [Iš leidinio]

ENNouns in Lithuanian and Latvian can be of masculine or feminine gender. We can find nouns of a common gender in both languages too. In the Lithuanian language, when we want to avoid classification into this third group, we add the term “vadinamieji” (so-called), “sąlygiškai vadinami” (conditionally called) nouns, or we use the term from Latin substantiva communia. Substantiva communia have the same form, but can name nouns of both genders. We decide about the gender of a noun from the context, e.g. tas naktibalda (he night-walker), ta naktibalda (she night-walker), toks naktibalda (he such a night-walker), tokia naktibalda (she such a night-walker). In both, Lithuanian and Latvia, such nouns characterise a person or an animal from his / its appearance, temper and other characteristics, which usually have derogatory, scornful sense. Zoomorphisms get functions of substantiva communia too – names of animals used in a figurative sense. Substantiva communia are most frequent in colloquial language, dialects, and they are very colourful in the aspect of stylistics.

ISBN:
998638656X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/6166
Updated:
2013-08-22 16:17:27
Metrics:
Views: 61
Export: