Kalbos etiketo atspindžiai lietuvių ir latvių patarlėse

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKalbos etiketo atspindžiai lietuvių ir latvių patarlėse
Kita antraštėReflections of Language Etiquette in Lithuanian and Latvian Proverbs. Summary
AutoriaiČepaitienė, Giedrė
KnygojeLietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai . 2006, P. 393-409
Reikšminiai žodžiai
LTKalbos etiketas; Kalbos funkcijos; Patarlės; Priežodžiai; Latvių kalba
Santrauka / Anotacija

LTPatarlės parodo, kad nuo seno lietuvių ir latvių bendruomenės turėjo panašias bendravimo nuostatas. Kartu patarlės vertė laikytis tam tikros kalbinės elgsenos. Patarlės parodo, kokia kalbinė elgsena yra derama, o kokia smerktina, kokių dalykų būtina paisyti, kad parodytum pagarbą pašnekovui ir pats būtum gerbtinas. Abiejų tautų patarlėse išryškėja 5 bendros kalbos etiketo normas apibrėžiančios temos: 1) gebėjimas parinkti tinkamą žodį; 2) žodžio įtaka žmonių santykiams; 3) požiūris į apkalbas; 4) požiūris į gyrimąsi; 5) požiūris į dalyko išmanymą. Drauge šios patarlės, nors ir teigdamos panašias nuostatas, skiriasi keliais aspektais. Žvelgdami į adresanto ir adresato santykį galime teigti, kad latvių patarlėse neretai tik konstatuojama situaciją, o santykis tarp adresanto ir adresato yra užslėptas, atvirai nedeklaruojamas. Lietuvių patarlės daug dažniau tiesiogiai nukreiptos į adresatą: jam liepiama prieš kalbant pamanyti, rasti žodžiui tinkamą vietą, jis įspėjamas, kad pasakyto žodžio jau nepagausiąs ir pan. Taigi lietuvių patarlės yra atvirai didaktinės. Latvių patarlės aiškiai išreikštos didaktikos lyg ir neturi. Jos nukreiptos ne į pašnekovą, o į pačią situaciją: kas atsitinka su ištartu žodžiu. Taigi adresatui tik nusakoma situacija, tačiau paliekama laisvė rinktis veiklą. Šios nuostatos lemia patarlių raišką: lietuvių patarlėse gausiau vartojamos metaforos ir palyginimai. Taip stiprinamas poveikis adresatui, kuriamas neįprastos, kiek hiperbolizuotos aplinkos vaizdas. Čepaitienė Giedrė [Iš leidinio]

ENProverbs reveal many similarities in the attitudes of our nations towards speaking and language etiquette. They show that from ancient times Lithuanian and Latvian communities had strong communication rules. They required certain language behaviour. Proverbs show what language behaviour is suitable, and what is objectionable; what should be considered in order to show respect to the collocutor and to be respected yourself. According to the examples analysed, Lithuanian and Latvian proverbs, though expressing similar attitudes, differ in several respects. With regard to the relationship between speaker and addressee, it is possible to say that in Latvian proverbs the situation is usually stated, and the relationship between speaker and addressee is hidden, not declared openly. Lithuanian proverbs are more often directly pointed towards the addressee: the addressee is told to think before speaking, find an appropriate place for a word; he/she is warned that he/she is no more able to catch the word he/she said, etc. So, Lithuanian proverbs are openly didactic. Latvian proverbs do not have distinctly expressed didactics. They are directed not to the collocutor but to the situation itself: what happens with the uttered word. So, the situation is only described to the addressee and he/she is free to choose actions. These attitudes determine the realisation of proverbs: Lithuanian proverbs abound in metaphors and similes. Thus the impact on the addressee is increased; the image of unusual and slightly exaggerated surroundings is created.

ISBN998638656X
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijosStilistika : stilistinių kalbos priemonių klasifikacija / Janis Rozenbergas ; parengė Regina Kvašytė, Jurgita Macienė, Kazimieras Župerka ; Šiaulių universitetas, Hemanitarinis fakultetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2009. 69 p.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6165
Atnaujinta2013-04-28 16:22:21
Metrika Peržiūros: 5