Austerity era policing, protest and passivity in Lithuania

LTKai globalios ekonomikos ir finansų krizės akivaizdoje Europos valstybių vyriausybės ėmėsi drastiškų taupymo priemonių, piliečių nepasitenkinimo banga tapo vienu svarbiausių viešosios politikos klausimų Europos Sąjungoje (ES). Tuo metu tokios naujos ES šalys kaip Lietuva jau turėjo skausmingos radikalių taupymo priemonių padarinių patirties ir atrodė galinčios ta patirtimi pasidalinti su visuotinį nepasitenkinimą išgyvenančiomis Vakarų šalių vyriausybėms. Visgi situacija nėra tokia paprasta, ji daug pasako apie „krizės suvaldymą“ pokomunistinėje Rytų Europoje neoliberalizmo laikais. Siekiant paaiškinti taupymo laikotarpio valdymą ir suprasti konkrečius viešosios politikos sprendimus, šiame skyriuje schematiškai aptariama drastiško socioekonominio ir politinio nuosmukio situacija, prasidėjusi finansų ir nekilnojamojo turto rinkų krize Lietuvoje 2008 m. pabaigoje. Šiuos procesus atskleisti svarbu, kadangi juos lydėjo didelio masto protestai 2009 m. pradžioje, įskaitant smurto neišvengusią masinę protesto akciją Lietuvos sostinėje Vilniuje. Nuo tada, politiniams protestams slopstant, Lietuva patyrė precedento neturinčią emigracijos bangą. Skyriuje teigiama, jog politinė demobilizacija ir protesto transformacija į masinį apsisprendimą išvykti tik iš dalies gali būti paaiškinta ekonominiais veiksniais. Autoriai akcentuoja praktikoje nepripažįstamas, tačiau valdyme stiprėjančias autoritarizmo tendencijas kaip valstybės atsaką į politinius ir socialinius neramumus bei jų kontrolę regione.

ENWhen facing the global economic and financial crisis, European governments have taken drastic austerity measures; a high number of dissatisfied citizens has become one of the most important public policy issues in the European Union (EU). Meanwhile, new countries of EU such as Lithuania already experienced the negative consequences of radical austerity measures. Lithuania seemed able to share those experiences with the Western Governments that face general citizens' dissatisfaction. However, the situation is not that simple, and it says a lot about the "management of crisis" in post-Communist Eastern Europe in the times of neoliberalism. In order to clarify the governance of the savings period and to understand the specific decisions of public policy, a drastic downturn in the socio-economic and the political situation, that began with the financial and real estate markets' crisis in Lithuania at the end of 2008 is discussed in this chapter. It is important to reveal these processes, whereas they were accompanied by large-scale protests at the beginning of 2009, including a mass protest campaign in Vilnius, the capital of Lithuania, when the violence was used. Since then, the political protests were declining, and Lithuania has experienced an unprecedented wave of emigration. The section states that the political demobilisation and the protests' transformation into the determination to leave, can be explained by economic factors only partially. The authors highlight the management of the authoritarianism (which shall not be recognised in practice) as the upward trend of it as a response to the political and social unrest, and their control of the region.