Tautiškumo ir tikėjimo ryšio problema "Varpe" XIX a. 9-10 dešimtmečiais

LTStraipsnyje supažindinama su prieš 125 metus carinės okupacijos sąlygomis pradėto leisti lietuviško literatūros, politikos ir mokslo laikraščio „Varpas“ istorija. Jo misija buvo aiškinti tautos gyvenimo reikalus, kelti jos dvasią, žadinti ir stiprinti tautinę savimonę. Be kitų problemų, laikraščio leidėjai daug dėmesio skyrė esminiam žmogaus poreikiui – tapatybės išlaikymui ir jos ryšiui su tikėjimu (katalikybe). Tikėjimas ir kalba traktuoti kaip glaudžiai susiję dalykai ir ypač tautai svarbios vertybės, kurios vaidina didelį vaidmenį išlaikant tautinį tapatumą. Tikėjimas, kalba, papročiai taip glaudžiai susiję, kad sunaikinus vieną, silpnėja kitų elementų pagrindai. Išmokę gimtosios kalbos iš motinos, vėliau jos išsižadėję žmonės gali suabejoti ir kitu motinos palikimu – tikėjimu. Straipsnyje atskleidžiama, kad caro valdžios statytiniai katalikybę ir lietuvybę Lietuvoje įvairiomis formomis naikino lygiagrečiai, ypač M. Muravjovo valdymo metais. Kaip pagrindinius lietuvių asimiliacijos veiksnius „Varpo“ autoriai įvardijo cerkvę, kuri įvairiais būdais viliojo prie savęs lietuvius; stiprus įtakos veiksnys buvo mokykla, kurioje net tikybos vaikai buvo mokomi ne gimtąja kalba. Įgyvendinant Lietuvoje tokios krypties M. Muravjovo strategiją, okupantams kolaboravo ir kai kurie dvasininkai.

EN125 years ago, the mission of the Lithuanian literary, political, and scientific newspaper Varpas (The Bell) published under the Czarist occupation was to interpret the issues of the national life, to raise the nation’s spirit, and to awaken and strengthen the national self-consciousness. Among other issues, the publishers devoted great attention to a fundamental human need, i.e. the maintenance of identity and its relationship to faith (Catholicism). Religion and language were interpreted as closely related phenomena and as the nation’s values of utmost significance for the maintenance of the national identity. Religion, language, and customs were so closely related that the destruction of one could undermine the fundaments of the other elements. People who had learnt their native language from their mothers, and later had disowned it, could have also questioned another legacy of the mother, i.e. faith. As demonstrated in the paper, the henchmen of the czarist government tended to simultaneously destroy both Catholicism and Lithuanianness in different ways, especially during the reign of Mikhail Muravjov. The authors of Varpas considered the Orthodox church to be the main factor of Lithuanians’ assimilation which tried to attract Lithuanians in different ways; another important factor of influence was school which taught children different subjects, even religious studies, in a non-native language. In the implementation of that kind of Muravjov’s strategy, some clergy collaborated with the invaders.