LTBesibaigiant audringajam XIX amžiui, labai tolimuose kraštuose gamta dosniai padovanojo du genialius, išskirtinius ir daugialypius menininkus: M. K. Čiurlionį Lietuvoje ir F. G. Lorką Ispanijoje. Ir kaip dienos žiedas – abu mirė jauni, sulaukę vos trisdešimties. Lorkos poetinė kūryba yra plati ir sunkiai suprantama net ispanakalbiams. Dar sudėtingiau ją išversti. Aš pasirinkau analizuoti ypatingą kūrinį, parašytą ypatingu menininko gyvenimo momentu – eilėraščių ir piešinių knygą, kurią jis pavadino Poetas Niujorke ir kurios pats taip ir nesulaukė išleistos. Šiuo atveju piešiniai gali padėti ją suprasti. Bandysiu parodyti, kaip Lorkai 1929-aisiais verbalusis, vizualusis ir garsinis matmenys sudarė vieningą kūrybinę kompulsiją – atsaką į išorinę ir vidinę būseną, kuri jį slėgė. Tai tas pats kelias, kuriuo kiek anksčiau buvo nuėjęs Čiurlionis, sujungęs tapybą ir muziką. Raktažoždžiai: Lorka, Čiurlionis, „Poetas Niujorke“, tarpdisciplininis menas, vizualinio-verbalinio-garsinio sintezė, siurrealistinė poezija, kultūrinė tremtis, modernizmas, meninė tapatybė, kūrybinė sinestezija.
ENWith the last beats of the turbulent 19th century, in very distant places, nature was prodigal in generating two geniuses, two exceptional multifaceted artists: M. K. Ciurlionis in Lithuania, F. García Lorca in Spain. And, as a flower of a day, both died young, in their thirties. Lorca’s poetic work is extensive and difficult to understand for Spanish-speakers. Even more to be translated. I have chosen to analyze a special work at a special moment in the artist’s life: a mixed book of poems and drawings that he called Poet in New York, a book that he did not get to see published. In this case, the drawings can help to understand it. I will try to show how the verbal, the visual and the auditory constituted, for that Lorca of 1929, a single creative compulsion in response to an external and internal situation that overwhelmed him; the same path that, years ago, Ciurlionis had taken with his painting and music.