Į ribą įrašytas pasaulis – akistata su neregimybe M. K. Čiurlionio sonatinėje tapyboje

LTStraipsnis skirtas M. K. Čiurlionio tapybinio Vasaros sonatos ciklo ypatumams aptarti didžiausią dėmesį skiriant ikonografinių sprendimų interpretacijoms. Kartu šis ciklas tapo pretekstu bendresnio pobūdžio pasvarstymams, gilinant ankstesniuose straipsniuose pateiktas įžvalgas apie čiurlionišką tapybą. Remtasi prielaida, kad čiurlioniška tapybinė ikonografija grįsta savita religinio pasaulėvaizdžio reartikuliacija. Tyrimo reikmėms pasitelkta ribos sąvoka palenkiant jai visus kitus sąvokinius instrumentus. Siūloma Čiurlionio vaizdinijos estetinių ontologinių prielaidų rekonstrukcija, su ja siejama kūrybinės saviraiškos samprata; taip pat pateikiama anamorfozės motyvų interpretacija, ribos sąvoką taikanti pasirinktai Vasaros sonatos ikonografijai tirti, prie jos šlieti įžemėlapinimo ir neįmanomos žiūrovo pozicijos instrumentais grįsti pasvarstymai, plėtojantys ankstesniuose straipsniuose užmegztas analitines perspektyvas. Straipsnis yra bandymas skirtingais aspektais pakomentuoti vieną tezę, formuluojančią ontologinės ribos ir meninės ikonografijos sąveiką: Čiurlionio tapybinė vaizdinija yra žmogui duotos tikrovės įrašymas į ribą. Raktažodžiai: Čiurlionis, Vasaros sonata, anamorfozė, ribos ikonografija, anapusybė, religinis pasaulėvaizdis, meninės saviraiškos samprata.

ENThis article explores the distinctive features of M. K. Čiurlionis’ Summer Sonata paintings, focusing primarily on interpretations of its iconographic solutions. At the same time, this cycle becomes a pretext for broader reflections, expanding the insights presented in earlier articles on Čiurlionis’ artwork. The study is based on the premise that Čiurlionis’ painterly iconography arises from a unique rearticulation of a religious worldview. For the purposes of this investigation, the concept of the “threshold” is employed, to which all other conceptual tools are subordinated. The article proposes a reconstruction of the aesthetic and ontological foundations of Čiurlionis’ visual imagery, together with a corresponding understanding of creative self-expression; it also offers an interpretation of anamorphic motifs. The threshold concept is applied to the selected iconography of the Summer Sonata, complemented by reflections grounded in the methods of “georeferencing” and the “impossible” spectator position, thereby extending the analytical perspectives initiated in previous articles. The article aims to articulate a single thesis from several angles, formulating the interplay between the ontological threshold and artistic iconography: Čiurlionis’ painterly imagery represents the inscription of humanly accessible reality into the threshold itself. Keywords: Čiurlionis, Summer Sonata, anamorphosis, iconography of the limit, transcendence, religious worldview, concept of artistic self-expression.

• Atsikartojantys horizontai ir įsivaizduoti pavasariai. Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. P. 187-201.
• Liaudies menas ir pirmosios lietuvių dailės parodos. Acta Academiae Artium Vilnensis 2007, 45, Iš šimtmečio perspektyvos, 19-26.
• Teosofijos idėjų sklaida M. K. Čiurlionio tapyboje. Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. P. 26-91.