LTJaponizmo įtaka Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) kūrybai nagrinėju jau nuo 2009 metų. Po pernai vykusios konferencijos išsamiai peržiūrėjau keletą leidinių ir atradau papildomos informacijos. Sujungus ją su ankstesniais tyrinėjimais, tampa tikėtina, kad Čiurlionis susidūrė su ukiyo-e graviūromis parodose Zachęta galerijoje, kuri veikė kaip meną remiančios organizacijos erdvė (Andrijauskas, A. 2011), bei Aleksandro Viktoro Krywulto (1845–1903) meno salone Varšuvoje 1900–1901 m., kur taip pat buvo eksponuojamas japonų menas. Kita galimybė pažinti japonų meną buvo Felikso Jasieńskio garsiosios japonų meno kolekcijos paroda 1901 m. pradžioje, kurioje buvo rodomi ir japonų Katagami trafaretai (Alber, Z. 1990: 14–17). Be to, atsižvelgiant į tai, kad Feliksas Jasieńskis Nacionaliniam muziejui Krokuvoje padovanojo apie 4600 ukiyo-e graviūrų, kitų japonų meno dirbinių ir dailiųjų amatų pavyzdžių (Alber, Z. 1997: 9), taip pat į tai, kad Čiurlionis 1906 m. lankė muziejus Prahoje, Drezdene, Niurnberge, Miunchene ir Vienoje, galima neabejoti, jog jis turėjo progų išvysti japonų meną. Laiške, rašytame iš Prahos 1906 m. rugsėjo 1 d. gerbiamai globėjai ir artimai bičiulei Bronislavai Wolman (1880–1941/42), menininkas mini, kokius meno kūrinius matė miesto muziejuose – tarp jų ir japoniškus širmas, apdarus bei tekstilę (Čiurlionis, M. K., 1960: 195). Taigi labai tikėtina, kad Čiurlionis susidūrė su dar didesniu ukiyo-e graviūrų, japonų meno dirbinių, Katagami trafaretų bei secesijos įkvėptų meno kūrinių ir architektūros objektų kiekiu šiuose miestuose. Čiurlionis 1908 m. birželį Druskininkuose nutapė paveikslų ciklą, žinomą kaip Vasaros sonata (Sonata Nr. 4), kartu su Gyvatės sonata (Sonata Nr. 3), kuri buvo pristatyta ankstesnėje konferencijoje.Todėl šiame straipsnyje pirmiausia aptarsiu pirmuosius tris Vasaros sonatos ciklo paveikslus – Allegro, Andante ir Scherzo – japonizmo ir secesijos įtakos požiūriu. Vėliau aptarsiu pasakų fragmentus Vasaros sonatos finalinėje dalyje, juos siesdamas su tuo pačiu vasaros laikotarpiu tapyta Gyvatės sonata. Raktažodžiai: Čiurlionis, Hokusai, Hiroshige, ukiyo-e, Japonisme, Art Nouveau, Katagami.
ENThe influence of Japonisme on the works of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) has been briefly researched since 2009 and has been frequently mentioned in my published articles. After last year’s conference, I thoroughly reviewed several publications and discovered additional information. Combined with my previous research, it is plausible that Čiurlionis encountered ukiyo-e prints during exhibitions at the Zachęnta Gallery, which was the facilities of the art-supporting organization (Andrijauskas, A. 2011), and at an art salon of Aleksander Wiktor Krywult (1845–1903) in Warsaw in 1900–01, where Japanese art was exhibited. Another opportunity for Čiurlionis to encounter Japanese art was the exhibition of Feliks Jasieński’s renowned collection of Japanese art including Japanese Katagami stencils in early 1901 (Alber, Z. 1990:14–17). Moreover, considering the number of ukiyo-e prints, other items of Japanese Art and artistic handicrafts donated by Feliks Jasieński to the National Museum in Kraków amounts to about 4,600 (Alber, Z. 1997: 9) and, during his visit to various museums in Prague, Dresden, Nuremberg, Munich, and Vienna in 1906, Čiurlionis undoubtedly had the opportunity to view Japanese art. In a letter sent from Prague to his esteemed patron and dear friend Bronisława Wolman (1880–1941/42) on September 1, 1906, the artist listed the works of art he had encountered in the city’s museums, mentioning Japanese screens, robes, and textiles (Čiurlionis, M. K., 1960: 195). It is therefore very likely that Čiurlionis encountered a much greater number of ukiyo-e prints, other items of Japanese Art and artistic handicrafts including Japanese Katagami stencils, and Art Nouveau-inspired works of art and architecture in these cities.Čiurlionis painted the series of works known as Sonata of the Summer (Sonata No.4) in June 1908 in Druskininkai, together with the Sonata of the Serpent (Sonata No.3), which was presented at the previous conference. Therefore, in this article, I will first discuss each of the first three paintings that make up the series of Sonata of the Summer – Allegro, Andante and Scherzo – in terms of the influence of Japonisme and Art Nouveau. I will then discuss the fairy-tale fragments in the Finale of the Sonata of the Summer in relation to the Sonata of the Serpent, which was painted the same summer before this series. Keywords: Čiurlionis, Hokusai, Hiroshige, ukiyo-e, Japonisme, Art Nouveau, Katagami.