Jiezno grafystė - didikų Pacų tėvonija
LTApie kadaise garsėjusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų šeimos rezidenciją Jieznê teprimena įspūdinga barokinių formų bažnyčia ir keletas informacinių ženklų šalia dviejų išlikusių, ne kartą perstatinėtų ir todėl puošnumą praradusių rūmų korpusų. Miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1492 m. istoriniuose šaltiniuose. Tuometiniam Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Jogailaičiui priklausęs dvaras buvo svarbios Dars¿niškio pilies sudedamoji dalis. XVI a. pr. valdovas Jiìzną užrašė žmonai, iš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kilusiai Elenai, kuri netrukus už ištikimą tarnybą dovanojo šias valdas savo dvariškiui Motiejui Mikitiničiui Holovčinskiui. Šio rusėnų kilmės kunigaikščio ir jo palikuonių valdymo metais ėmė formuotis miestas. Kadangi pirmieji Holovčinskiai buvo stačiatikiai, tikėtina, kad Jiezne galėjo funkcionuoti nedidelė šios religijos išpažinėjų šventovė, tačiau konkrečių duomenų apie ją nėra.
- Iš visur po truputį. T. 1. Nuo Merkinės iki Kauno: atsiskyrėlio gavenda. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 623 p.
- Karališkojo Birštono praeitis: istorinė raida iki XIX a.. Vilnius : Petro ofsetas, 2004. 231 p.
- Lietuvos samprata XIX a. viduryje. Praeities baruose: skiriama akademikui Vytautui Merkiui 70-ies metų jubiliejaus proga Vilnius: Žara, 1999 p. 217-224.
- Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013. 318 p.
- The Human osteological collection of Vilnius University. Archaeologia Lituana 2020, 21, 142-154.
- Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m.. Vilnius : Katalikų akademija, 2001. xvi, 943 p.
