Nieko nėra tikriau už mirtį...: laidotuvių atspindžiai "Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštyje (1710-1723)"
LTMuzikologė Laima Budzinauskienė pristato Įdomu XVIII amžiaus Vilniaus dvasinio gyvenimo šaltinį - „Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštį (1710-1723)“. Laikotarpis, kai buvo rašomas šis rankraštis, vilniečiams buvo itin sunkus: XV1I-XVIII amžiais miestas ir jo gyventojai ne kartą išgyveno karus, okupacijas, trėmimus, masines gyventoją žudynes. Vilnią nuolat siaubė maro epidemijos. „Vilniaus jėzuitą kolegijos dienoraštis“ persmelktas barokine ramybe. Iš pirmo žvilgsnio tekstas atrodo apgaulingai nuobodus ir monotoniškas, tačiau kiekvienas dienoraštį rašęs asmuo savaip perpasakojo kasdienius įvykius, tarp ją - mirtį ir laidotuves.
ENThe music historian Laima Budzinauskienė presents an interesting source of spiritual life in Vilnius in the 18th century, a journal kept at the Jesuit College in Vilnius between 1710 and 1723. The time when it was written um a difficult lime for citizens of Vilnius: during the 17th and 18th centuries, the city and its inhabitants suffered war, occupations, exile and mass murder, many times over. Vilnius uoj frequently struck by outbreaks of plague. The journal of the Jesuit College in Vilnius is suffused with a Baroque tranquility. At first, it seems to be deceptively dull and monotonous, but every person who wrote the journal describes daily events in his own words, including death and funerals.
