Modernaus pasakojimo simbolistinė raiška: Šatrijos Ragana ir Virginija Woolf

LTStraipsnyje, neieškant „pritemptų“ analogijų, analizuojama, kaip reiškiasi modernus, t. y. simbolistinis-impresionistinis pasakojimas Šatrijos Raganos Sename dvare ir Virginijos Woolf romane Ponia Delovėj. Remiamasi Paul Ricoeuro modernaus literatūrinio pasakojimo samprata, kuri grindžiama „pasikartojančių verbalinių formų“, t. y. simbolių-archetipų teorija. Suprantama, tai nėra įprastas komparatistikos tyrimas, nes absurdiška būtų ieškoti tiesioginio ryšio ar kultūrinio dialogo tarp skirtingų literatūrinių, kultūrinių ir žanrinių tradicijų. Tipologine gretinamąja modernaus pasakojimo analize siekiama parodyti, jog kai kurie lietuviškojo modernizmo tekstai, konkrečiu atveju - Šatrijos Raganos Sename dvare gali priklausyti vakarietiškojo modernizmo, impresionizmo-simbolizmo laukui, kuris čia siejamas su Virginijos Woolf romanu Ponia Delovėj, visgi neišleidžiant iš akių netapačių literatūrinių dydžių klausimo, nulemto skirtingų literatūrų raidos sąlygų. Simbolistinė-impresionistinė raiškos analizė siejama ir su užduotimi „būti savimi“, aktualia ir Virginijos Woolf, ir Šatrijos Raganos literatūrinei savimonei. Į Šatrijos Raganos modernaus pasakojimo analizę įtraukiami ir rašytojos laiškai, leidžiantys labiau išryškinti kai kuriuos kūrybos aspektus. Straipsnyje Woolf personažų gyvenimo istorijos siejamos su Henri Bergsono charakterio ir trukmės sampratomis. Šatrijos Raganos individualus laiko išgyvenimas konceptualizuojamas pasitelkiant Nikolajaus Berdiajevo (kurio knygas rašytoja skaitė) gyvenimo filosofijos apibrėžtis. „Nuobodžių žemės dainų“ leitmotyvas, išreiškiantis amžinybės siekį, aktualizuoja Michailo Lermontovo eilėraščio Angelo intertekstą, regimą ir Šatrijos Raganos Sename dvare, ir rašytojos laiškuose, ir Nikolajaus Berdiajevo savikūros filosofijoje.

ENThe typological analysis of the modern symbolistic-impressionistic narration in Sename dvare of Šatrija Ragana and Virginia Woolf Mrs Dalloway is based on the theory of the modern narration, the symbol - archetype of literary of Paul Ricouer. It is understandable that it isn't the usual comparative research because it would be nonsense to search the direct connection or the cultural dialogue between the different literaturical, cultural and genre traditions. The aim of the typological analysis of the modern narration to show that some texts of Lithuanian modernism concretely Sename dvare of Šatrija Ragana could belong to the modernism of the West. The typological analysis of the modern symbolistic impressionistic narration link with the identity of herself which is important for the consciousness of literature of Virginia Woolf and Šatrija Ragana. In the article are included the letters of Šatrija Ragana which speak about the some aspects of works of Šatrija Ragana. Also the live stories of the personage link with the concepts of duration and character of Henri Bergson. The sense of the individualistic time of Šatrija Ragana is based on the philosophy of life of Nikołaj Berdiajev (as well known that Šatrija Ragana read the works of Berdiajev). The motif of dull songs of the earth expresses the eternity and embodies the intertext of the poem Angel of Michail Lermontov which is in Sename dvare of Šatrija Ragana and in the letters of Šatrija Ragana and in the philosophy of life of Nikołaj Berdiajev. It is necessary to write that the sense of the individualistic time of Šatrija Ragana link with the philosophy of life of Nikołaj Berdiajev is not the genesis of the works of Šatrija Ragana from the philosophy, but the way of the conceptualyzation the inner time of the subject.