Ekonominių ciklų ypatumai ir analizė Lietuvoje
LTNuolatiniai svyravimai ir įvairūs ekonomikos pokyčiai lemia ekonominio augimo nepastovumą ir ekonominių ciklų susidarymą šalyse. Ekonominius ciklus ir jų ypatumus savo darbuose nagrinėjo daugybė mokslininkų: D. Štreimikienė ir J. Ramanauskienė (2012), R. Berthoud ir L. C. Sosa (2011), B. Rosier (2003), S. F. Fanning (2007), M. Bormotov (2009), J. Mackevičius (2012) ir daugelis kitų, tačiau mokslinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjami ekonominių ciklų ypatumai ir dabartinis Lietuvos ekonominis ciklas, yra reta. Straipsnio tikslas – išnagrinėti ekonominių ciklų ypatumus ir nustatyti visos Lietuvos ir statybų sektoriaus ekonominių ciklų kitimo priežastis 1999–2013 m. laikotarpiu. Tyrimas atskleidė, jog ekonominio ciklo sąvoka apima bendrą visų pagrindinių ekonomikos rodiklių dinamiką; ciklas gali būti apibrėžiamas kaip periodiški verslo aktyvumo lygio svyravimai. Ekonominis ciklas gali būt suskirstytas į keturias fazes: pakilimo, nuosmukio, krizės ir pagyvėjimo. Šie etapai yra susiję su gamybos svyravimais, nedarbo lygiu, kapitalo ir darbo jėgos išteklių naudojimo lygiu, bendrųjų sąnaudų svyravimu ir kitais aspektais. Ekonominiai ciklai gali būti klasifikuojami atsižvelgiant į terminą, sunkumo mastą – recesijos fazės trukmę, sugebėjimą juos valdyti ir reguliuoti ir kt. Siekiant iš anksto prognozuoti ekonominio ciklo pokyčius, naudojamos rodiklių sekos, stebimi įvairių šalies sektorių rodiklių pokyčiai, kuriuos vertinant daromos prielaidos apie laukiamus ekonomikos svyravimus. Ekonominio ciklo Lietuvoje analizė parodė, kad nuo 1999 m. iki 2007 m. Lietuvos ekonomika buvo augimo fazės. Nuo 2007 m. iki 2010 m. BVP augimas, vidaus vartojimas mažėjo, didėjo nedarbas, šalis išgyveno sunkų laikotarpį. Nuo 2010 m. iki 2013 m. nustatytas Lietuvos ekonomikos augimo laikotarpis, kas rodo ir tikėtiną tolesnį ekonomikos augimą Lietuvoje.Stebint statybų sektoriaus ekonominį ciklą 1999–2013 m., nustatyta, kad per analizuojamą laikotarpį žemiausią lygį ir didžiausius sunkumus sektorius patyrė 2009 metais. Didėjantis pasitikėjimo statybų sektoriumi lygis rodo tikėtiną statybos sektoriaus ir visos ekonomikos augimą. Ekonominių ciklų pokyčių numatymas padeda geriau pasirengti ir sumažinti neigiamų pasekmių lygį, todėl ekonominių ciklų analizė turėtų būti atliekama nuolatos.
ENChanges in economic performance, unstable economic growth are the characteristics of the economic cycle. The phases and characteristics of the economic cycle have been analyzed by such researchers as Štreimikienė and Ramanauskienė (2012), Berthoud and Sosa (2011), Rosier (2003), Fanning (2007), Bormotov (2009), Mackevičius (2012), etc. but scientific literature on the characteristics of Lithuania's economic cycle has been lacking. The aim of this research is to analyze the characteristics of Lithuania's economic cycle and the impact of the country's economic indicators on its construction sector during 1999-2013. Analysis of economic indicators shows the phase of the economic cycle a country's economy is in: expansion or contraction, peak or trough. These phases are characterized by changes in production, employment rate, consumption, investment, incomes, etc. Economic indicators are monitored and regularly analyzed, measures are taken depending on the duration of the phase, its impact on a country's economy, etc. Analysis of a set of economic indicators allows to evaluate the state of a country's economy. Analyzing Lithuania's economic indicators during 1999–2013, it was found that from 1999 until 2007 the country's economy was in the growth phase, from 2007 until 2010 there was a decline in GDP and domestic consumption and a rise in unemployment but from 2010 until 2013 the country's economy showed the signs of recovery and growth. Analyzing the performance of the construction sector during the same period, it was found that in 2009 the sector encountered major difficulties and reached the lowest level. Economic forecasts allow to say that the construction sector will grow. Economic indicator analysis helps better prepare for difficult times and soften negative impacts therefore they should be regularly analyzed.
